Per metus apgaule pasisavino 1 mln. litų draudimo išmokų (1)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2013-08-21 09:44

 Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad per metus nesąžiningi klientai bando apgaule įgyti draudimo išmokų už maždaug 1 milijoną litų. Du trečdalius šios sumos sudaro melaginti, suklastoti pranešimai apie būstuose „patirtas“ žalas. Dažniausiai bandoma apsidrausti po įvykio, nepranešant draudikui apie jau įvykusios žalos padarinius ir taip bandant gauti draudimo išmoką už ne draudimo apsaugos laikotarpiu patirtą žalą.

„Žmonės linkę pataupyti draudimo sąskaita ir vis tikisi, kad jų turtui nieko neatsitiks. Vis dėlto patyrus žalą, nesąžiningi klientai susimąsto, kad draudimo išmoka praverstų, ir tai skatina juos klastoti aplinkybes, įvykio laiką ir bandyti apsidrausti po įvykio, tai nuslepiant nuo draudiko“, - sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Dažniausiai bandoma draudikams pranešti apie užliejimus: nenorėdami pyktis su kaimynais ir tikėdamiesi, kad jų patirtus nuostolius padengs draudikai, gyventojai bando apsidrausti ir pateikti senus nuostolius kaip ką tik įvykusį įvykį. Žalų ekspertai paprastai nesunkiai pastebi, kad „ką tik“ užlieto buto lubos jau spėję ir išdžiūti, ir net pagelsti nuo vandens. Žmonės sukčiauja ir dėl palyginti nedidelių išmokų: buvo atvejis, kai po užliejimo būstą apdraudęs savininkas siekė gauti vos 267 litų kompensaciją.

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad bandymų „prakišti“ draudikams senus nuostolius padaugėja po gamtos stichijų – audrų, liūčių. „Pamatę, kad prasiautė audra, nesąžiningi klientai matyt nusprendžia, kad draudikai ir taip turi daug darbo ir itin atidžiai nesigilins, todėl pabando pranešti apie nuostolius, kuriuos patyrė anksčiau arba apie tokius nuostolius, kurie patirti net ne audros zonoje esančiuose būstuose. Kai kurie atvejai išties originalūs, pasitelkiamos net kompiuterinės technologijos – neseniai vienas pilietis, nukentėjęs nuo siautusios audros, nuotraukų redagavimo programa „priklijavo“ audros nuverstą kaminą ir bandė apdrausti namą bei gauti draudimo išmoką“, - pasakoja A. Juodeikis.

Brangiausias sukčiavimo atvejis šiemet – inscenizuota namų turto vagystė, kurios tariami nuostoliai siekė 60 tūkstančių litų. Sukčiauti dažniau linkę 20-40 metų šalies gyventojai. Nesąžiningi šio amžiaus asmenys įvykdo apie 50 proc. visų išaiškintų sukčiavimų, jie taip pat kėsinasi į didesnes išmokas. 51-60 metų asmenys sudaro penktadalį visų išaiškintų nesąžiningų draudėjų. Statistika rodo, kad dažniausiai draudimo bendroves apgauti bando 20-30 metų vyrai.

Tačiau įdomu tai, kad 41-50 m. ir 61-70 m. tiek vyrų, tiek ir moterų polinkis sukčiauti suvienodėja, o vyresnio amžiaus moterų apgaulingai bandančių gauti draudimo išmokas yra daugiau nei vyrų. Tiesa, tai gali būti nulemta aplinkybės, kad vidutiniškai moterys gyvena ilgiau nei vyrai.

44 proc. visų klientų, kurie melagingai pranešė apie žalą būstui, bandė apsidrausti po įvykio. 38 proc. klastojo dokumentus, penktadalis padidino nuostolį, o beveik kas dešimtas išaiškintas sukčiavimo atvejis buvo bandymas inscenizuoti įvykį (dažniausiai vagystę).

Close

Kriminologas: ryšys tarp narkotikų vartojimo ir bausmės dydžio – „visiška nesąmonė“

 Beveik metus galiojant tvarkai, pagal kurią ir už nedidelį kanapių ar kitų narkotikų turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė, liberalai dar kartą siūlo kanapes dekriminalizuoti. Mokslininkams ir net sveikatos apsaugos ministrui šis ...

Baudomis apdalintos įmonės ribojusios galimybę gauti pigesnes dantų implantacijos paslaugas

 Konkurencijos taryba pripažino, kad Italijos bendrovė „Tecnoss Dental“ ir UAB „Implamedica“, susitarusios odontologijos klinikoms neparduoti implantacijai naudojamų regeneracijos produktų už mažesnes nei ...

Sostinėje – kartelis: vartotojai turėjo mokėti daugiau

 Konkurencijos taryba nustatė, kad dvylika sostinėje veikiančių proginių drabužių nuomos ir pardavimo salonų sudarė kartelį, kai susitarė taikyti vestuvinių suknelių matavimo mokestį ir kartu apsisprendė dėl jo dydžio. Už Konkurencijos ...

Koncernui „Achemos grupė“ skirta bauda

Konkurencijos taryba nusprendė, kad UAB koncernas „Achemos grupė“, įgijęs vienvaldę UAB „Jūros vartai“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ kontrolę, įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė ...

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje – nemalonus FNTT vizitas

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje - labai nemaloni diena. Šioje įstaigoje trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratą. Popiet pati VMI išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad krata atlikta dėl ...

Dėmesio! Plinta nauji apgaudinėjimo būdai

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais ...

Prekių klastotės plinta kaip virusas

Kasmet Lietuvą pasiekia vis daugiau suklastotų prekių. Vien per praėjusius metus šalies muitinės pareigūnai sulaikė daugiau nei 4,9 milijono suklastotų prekių, o tai net 55 kartus daugiau nei 2015 metais. Apie suklastotas prekes ir ...

Tūkstančius lietuvių apgavęs kelionių organizatorius neišsisuko: byla – teisme

Keliones organizuojančios bendrovės „Fresh Travel“ vadovas prieš pat įmonei paskelbiant bankrotą sau ir kitiems asmenims išmokėjo beveik 70 tūkst. eurų, o kelionių paketus veik pusmetį įmonė pardavinėjo už savikainą ir dar ...

„Arvi“ byla: teisme įkūrėjas V. Kučinskas nepasirodė, dar viena įmonė – į ofšorą

Trečiadienį Kauno apygardos teismo posėdyje įpareigotas dalyvauti „Arvi“ įmonių grupės savininkas Vidmantas Kučinskas nepasirodė. Įmonių grupei atstovavo verslininko sūnus Justas Kučinskas. Iš vienu turtingiausių žmonių Lietuvoje ...

Bilietus į atšauktą „Karklės“ festivalį pirkę buriasi bendram ieškiniui

Praėjusį savaitgalį turėjęs vykti didžiausias muzikos festivalis „Karklės“ vis dar kelia daug klausimų. Dėl bankroto atšaukto renginio organizatoriai pažadėjo, kad visi bilietus įsigiję dalyviai galės atvykti į kitais metais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas