Per metus Lietuvoje bankrutavo 141 fizinis asmuo

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-03-03 10:01

 2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui per vienerius metus bankrutavo 141 fizinis asmuo, 56 proc. sudarė vyrai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenys rodo, kad daugiausiai bankrutuojama Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje.

Prieš Seimui priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą, Lietuvos gyventojai, nebegalintys vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, dažnai bankrutuodavo Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, kurioje bankrutuoti fiziniams asmenims tapo įmanoma nuo 2008 m. Latvijoje praeitais metais bankrutavo 1572 fiziniai asmenys, Jungtinėje Karalystėje 2013 m. nemokiais pripažinti 101 049 žmonės, o Lietuvoje bankroto byla buvo iškelta tik 141 fiziniam asmeniui – toks skaičius žmonių Latvijoje bankrutuoja beveik kas mėnesį.

Lietuvoje bankrutuoti gali nemokūs asmenys, kurių skolos sudaro bent 25 000 litų. Latvijoje šiuo būdu atsikratyti skolų gali bet kuris fizinis asmuo, kuris pastaruosius 6 mėnesius mokesčius mokėjo Latvijoje ir kurio skolos sudaro daugiau kaip 5000 latų (apie 25 tūkst. litų). Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio bankroto ES piliečiams galima kreiptis tuo atveju, jei jie gali įrodyti teismui, kad pagrindinė jų socialinė ir ekonominė veikla vykdoma Jungtinėje Karalystėje, ir jei skola kreditoriams yra didesnė kaip 750 svarų sterlingų (apie 3 tūkst. litų). Tačiau bankroto procedūra Jungtinėje Karalystėje yra žymiai brangesnė nei Latvijoje ar Lietuvoje ir gali kainuoti iki 15 tūkst. eurų.

Lietuvoje jau pradeda formuotis tam tikra fizinio asmens bylų iškėlimo ir tolesnio jų nagrinėjimo praktika, tad vis didesnis skaičius asmenų, kurie jau seniai laukė teisėto skolų panaikinimo būdo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2013 m. teismai sulaukė daugiau kaip 300 fizinių asmenų prašymų iškelti bankroto bylą. „Pradėjus veikti fizinio asmens bankroto institutui, iškart sulaukėme labai didelio susidomėjimo šia procedūra. Besidominčiuosius galimybe bankrutuoti galima būtų sąlyginai suskirstyti į dvi dideles grupes. Visų pirma, tai verslininkai, laidavę kredito įstaigoms už savo įmones, kurių verslas žlugo ekonominio nuosmukio metu. Antra, tai ekonominio pakilimo laikotarpiu banko kreditus – dažniausiai būsto pirkimui ar verslo tikslais – gavę asmenys, kurie šiuo metu nebeišgali mokėti banko kredito įmokų. Pastarųjų už kredito lėšas įsigyto turto vertė šiuo metu yra ženkliai nukritusi, lyginant su įsigijimo metu buvusiąja, todėl turto vertės nepakanka padengti įsipareigojimams“, – teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.

Nors jau praėjo metai po Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo, vis dėlto tam tikrų neaiškumų dėl bankroto procedūros vykdymo Lietuvos teismų praktikoje išlieka. „Lietuvoje dar nėra nusistovėjusios teismų praktikos dėl bankroto proceso laikotarpio, o Latvijoje visas fizinių asmenų turtas parduodamas per ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir skolos grąžinimo planas gali varijuoti nuo 1 iki 3,5 metų priklausomai nuo skolininko pajamų, likusių po turto pardavimo. Jungtinėje Karalystėje nemokūs asmenys bankrutuoti gali net trimis būdais, bet paprastai bet kuris iš jų netrunka ilgiau kaip vienerius metus. Lietuvos teismams suformavus tam tikrą prognozuojamą praktiką dėl bankroto proceso realios trukmės, kuri labiausiai lemia ir šio proceso kaštus, tai neabejotinai turės didelę įtaką fizinių asmenų bankrotų skaičiui: jų mažės, jei teismas nustatys maksimalią bankroto proceso trukmę iki 5 metų, ir, atvirkščiai, didės, jei bus leidžiama bankroto procesą užbaigti per trumpesnį laikotarpį. Vis dėlto artimiausiu metu fizinio asmens bankroto procedūrų didėjimo tendencija Lietuvoje turėtų išlikti“, – tvirtina M. Tamošiūnas.

Straipsnio puslapiai:

Close

„Sodra“ pristatė naujovę: jau galima sužinoti savo pensiją

„Sodra“ kiekvienam gyventojui asmeniškai parengė informaciją, kuri leis matyti, kokį stažą darbuotojas yra įgijęs ir kiek taškų sukaupęs, nuo kurių priklausys jo būsimos pensijos dydis. Kiekvienas dirbantysis, dar net ...

Pakibęs minimalios algos didinimo klausimas: ar tikrai 420 eurų sunaikintų verslus?

Kaip tik reikia tartis dėl minimalios algos, taip kyla ginčai. Darbuotojų atstovai nori daugiau, o darbdaviai teigia, kad bet koks padidinimas vers atleisti žmones, uždaryti verslus. Tokių ginčų apsuptyje vis dažniau eskaluojamas klausimas, ar ...

Nuo liepos – naujas mokestis turistams

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Tkinama, kad nuo liepos 1-osios sostinėje apsistojusių turistų sumokama rinkliava padės miestui gerinti turizmo infrastruktūrą ir stiprinti Vilniaus tarptautinį ...

Sodybų tuštėjimo metas: kodėl lietuvių nebevilioja ant ežero kranto pūpsantys namai?

Nuosava sodyba, o jei dar ir ant ežero kranto – tikra lietuvio svajonė. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad sodybas parduoti darosi vis sunkiau net ir ežeringuose bei vaizdinguose kraštuose. „Inreal“ ...

Nurodė 3 populiariausius mikrorajonus Vilniuje: butą parduos keliskart greičiau

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia ...

Ginčuose išsigimstanti mokesčių reforma: nuo valdžios fokusų ekonomistams svyra rankos

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su ...

Po darbuotojų skundų prabilo „Achemos“ vadovybė: kreipėmės į premjerą ir ministrus

Darbuotojams pranešus apie planus piketuoti, AB „Achema“ kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, Ūkio, Energetikos, Finansų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bei kitas atsakingas valstybines institucijas. „Achema“ ...

Šešios „Lidl“ parduotuvės vasarą dirbs ilgiau

Nuo pirmadienio, birželio 18 d., iki pat rugsėjo šešios „Lidl“ parduotuvės, esančios arti Lietuvos gyventojų pamėgtų kurortinių vietų ir kelionių krypčių, kasdien dirbs ilgiau nei įprastai – nuo 8 iki 23 val. Pagal ...

Perspėja emigravusius: dėl šio mokesčio gali tekti susimokėti tūkstantinę sumą

Iš Lietuvos į kitas Europos šalis emigravę lietuviai, sumanę apsidrausti sveikatą dviejose šalyse, patys sau gali paspęsti spąstus. Nekreipdami dėmesio į tai, kad mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas reikia tik ...

Ištyrė alkoholio vartojimą Lietuvoje: atskleidė, kaip atrodo girtaujantis asmuo

Vilniaus universiteto mokslininkai antrus metus iš eilės tiria alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nors suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, vis dar egzistuoja tam tikra grupelė žmonių, kurie išgeria net daugiau nei ketvirtadalį visų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas