Perspėja emigravusius: dėl šio mokesčio gali tekti susimokėti tūkstantinę sumą


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

2018-06-13 14:12

Iš Lietuvos į kitas Europos šalis emigravę lietuviai, sumanę apsidrausti sveikatą dviejose šalyse, patys sau gali paspęsti spąstus. Nekreipdami dėmesio į tai, kad mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas reikia tik vienoje šalyje (paprastai ten, kur dirbama ir mokami mokesčiai), kai kurie tautiečiai nedeklaruoja išvykimo iš Lietuvos, savarankiškai moka joje PSD įmokas tam, kad galėtų nemokamai gydytis mūsų šalyje.

Tuo pat metu sveikatos draudimo bei kitus mokesčius jie moka ir užsienio šalyje, kurioje gyvena, dirba.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) teisininkai pastebi, kad dalis dvigubai apsidraudusiųjų tampa asmenimis, padariusiais žalą mūsų šalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Tai emigrantai, mokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas Lietuvoje ir gydęsi joje, tačiau vėliau pateikę „Sodrai“ dokumentus, įrodančius, kad tuo pat metu sveikatos draudimo įmokas mokėjo kitoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje. „Sodra“, gavusi tokius dokumentus, automatiškai jų pateikėjams grąžina Lietuvoje sumokėtas PSD įmokas.

„Kai gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusiam asmeniui grąžinamos PSD įmokos, jis atitinkamai atgaline data tampa nebedraustas. Jei panaikinto sveikatos draudimo laikotarpyje asmeniui nemokamai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, šios tampa suteiktomis neteisėtai (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą), t. y. asmuo laikomas padaręs žalą PSDF biudžetui ir ją turi atlyginti“, – teigia Panevėžio TLK Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Vitkevičienė.

Teisės specialistė paaiškina, kad PSDF biudžetui padaryta žala nėra lygi mokėtoms ir sugrąžintoms PSD įmokoms: skolininkai privalo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėti tiek, kiek jos kainuoja neapsidraudusiems PSD gyventojams. Kadangi šios paslaugos – brangios, tai ir žala, kurią tenka atlyginti, yra didelė.

A. Vitkevičienė tvirtina, kad pirmieji aprašytos situacijos skolininkai išaiškėjo tikrinant Panevėžio TLK veiklos zonos (Panevėžio ir Utenos apskričių) asmenų, kurie 2016 m. tapo skolingi PSDF biudžetui, sąrašus. Vienos emigrantės skola siekia beveik 1,5 tūkst. Eur, kito – apie 2,5 tūkst. Eur. Yra ir kitų atvejų, kai mūsų šalies gyventojai, būdami nedrausti PSD, nemokamai Lietuvoje ar kitoje Europos šalyje pasinaudoja sveikatos priežiūros paslaugomis, gauna kompensuojamuosius vaistus ir taip padaro žalą PSDF biudžetui.

Panevėžio TLK atkreipia dėmesį, kad visais atvejais žala išieškoma vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintu Žalos PSDF biudžetui atlyginimo tvarkos aprašu. Žala išieškoma už tokią sumą, kokią ligonių kasos būna sumokėjusios gydymo įstaigai. Išieškojimas vykdomas už praėjusių 3 metų laikotarpį, tad padariusieji žalą raginimų ją atlyginti paprastai sulaukia po 1–2 metų.

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas