Pieno ūkiai neišvengiamai privalės plėstis

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Naglis Narauskas / Ekonomika.lt

2013-10-28 13:59

 Pieno gamybos sektoriuje ilgainiui neliks smulkių pieno ūkių, kurių savininkai bus priversti arba juos plėsti, arba apskritai pasitraukti iš pieno gamybos. Ši nuomonė nėra laužta iš piršto, o tiesiog atspindi realijas, senokai nusistovėjusias tiek Europoje, tiek pasaulyje. Lietuva nėra išimtis, nes priklauso tai pačiai, globaliai pieno rinkai, todėl mūsų šalyje galioja tokie patys rinkos dėsniai, kaip ir Vokietijoje arba Naujojoje Zelandijoje, kaip Šveicarijoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKCV) statistika rodo, kad šių metų liepos 1 d. Lietuvoje buvo apie 70 tūkstančių pieno ūkių. Šiuose ūkiuose laikoma beveik 318 tūkstančių melžiamų karvių. Bendras skaičius mums tarsi nieko nepasako, bet jeigu detaliau analizuotume ūkių struktūrą įvairiais pjūviais, galėtume padaryti tam tikras išvadas apie Lietuvos pieno gamybos sektorių ir jo perspektyvas. Pridursiu tik tiek, kad ŽŪIKCV statistika nekelia abejonių, nes visi gyvūliai Lietuvoje yra suregistruoti, turintys unikalius numerius.

Duomenys taip pat rodo, kad bendras pieno gamybos sektoriaus pelningumas siekia 8,38 proc. Bet ar tikrai visi ūkiai išliks? Gal laikantiesiems po kelias karves reikėtų atsisakyti didesnių ambicijų ne tik padengti gamybos kaštus, bet ir apskritai pamiršti žodį „pelnas“?

Statistika iškalbinga ir ji gali pasakyti kur kas daugiau nei vien sausus skaičius. Pirmiausia ji klasifikuoja pieno ūkius į keturias kategorijas. Apie 60 tūkstančių pieno gamintojų laiko iki 5 karvių. Šis ūkių segmentas yra didžiausias, sudarantis 87 procentus visų pieno gamintojų.

Deja, bet šių ūkių veikla nuostolinga (metinis nuostolis siekia 8,82 proc.). Verslo požiūriu jų net negalima vertinti kaip ūkių. Juose laikomų karvių vidurkis net nesiekia 2 karvių.

Nuo 5 iki 20 karvių ūkius turi beveik 7 tūkstančiai ūkininkų arba 10 proc. visų ūkių. Jiems apie pelną kalbėti taip pat neverta, nes metinis nuostolis siekia 6,3 proc.

Įdomu tai, kad ant pelningumo ribos balansuoja ūkiai, laikantys nuo 20 iki 100 karvių (vidurkis – 39 karvės). Tokių pieno gamintojų Lietuvoje atrastume maždaug 2 tūkstančius, o jų uždarbis, deja, taip pat minusinis. Metinių nuostolių vidurkis siekia 3 procentus. Suprantama, kad šios kategorijos pieno gamintojai ne visi skaičiuoja nuostolius. Dalis jų turėtų ir užsidirbti iš savo veiklos, atsižvelgiant net ir į asmenines ūkio savininko savybes. Bet turinti galvoje, kad pieno supirkimo kainos šiemet yra maždaug 35 proc. didesnės nei 2012 metais, tas metinis pelnas balansuoja ant ribos. Panašiai, kaip žmogus, vaikščiojantis plonyčiu ledu ežero viduryje. Viskas pernelyg trapu. Pieno supirkimo kainai net ir nežymiai pakritus, nuostoliai neišvengiamai sieks tūkstančius litų. Vien todėl šioje kategorijoje dirbantys ūkininkai privalo kaip įmanoma greičiau per kitus 5-7 metus plėsti ūkius. Kodėl? Nes tik labai mažytis pieno gamintojų segmentas gali pasidžiaugti nedideliu pelningumu. Tai pieno gamybos ūkiai, laikantys daugiau kaip 100 melžiamų karvių. Ir nors jie sudaro tik 0,34 proc. (tai yra 235 ūkiai), jie rinkai patiekia net penktadalį (20,7 proc.) viso Lietuvoje pagaminamo pieno. Šalia to jų pelningumas yra tik 1,74 procento. Kitaip tariant, rentabilus pieno ūkis yra tas, kuriame laikoma ne mažiau kaip 100 melžiamų karvių. Šis ūkis privalo turėti ir ne mažiau kaip 50 hektarų žemės. Per pastaruosius kelerius metus nusistovėjusios tendencijos išties nėra palankios smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Kasmet dalis šių ūkių nutraukia veiklą arba iš smulkesnių tampa stambesniais. Dažniausiai veiklą nutraukia pieno gamintojai, laikantys iki 5 melžiamų karvių. Jų skaičius kasmet drąstiškai mažėja. Iš pieno gamybos pasitraukė ir ženklus skaičius pieno ūkių, turėjusių iki 20 karvių. Beveik neabejoju, kad po 7 metų Lietuvoje beliks tik apie 7 tūkst. pieno gamintojų.

Straipsnio puslapiai:

- Naglis Narauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas