Pienu atskiestas Stokholmo sindromas (1)

(Puslapis 1 iš 4)


SCANPIX nuotr.

Giedrė Sankauskaitė, Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-10-17 07:00

Muša, vadinasi, myli. Kad posakis prasilenkia su logika, nesiginčysime, tačiau jis labai tinka dabartiniam Rusijos ir Lietuvos eksportuotojų santykiui apibūdinti. Vis dėlto šį kartą, tikėtina, Lietuva paprašys skyrybų.

Ekonominei Lietuvos ir Rusijos įtampai apibūdinti epitetų per pastarąsias 4 savaites netrūko – Maskvos sprendimas neįsileisti lietuviškų pieno produktų dėl nežinia kokių priežasčių tapatinamas su ekonominiu karu, blokada, embargu ir pan.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ šį reiškinį pavadintų Stokholmo sindromu. Nereikia turėti ekonomikos istorijos daktaro laipsnio, kad atsimintume, jog abejotini Rusijos kaltinimai jau ne pirmą kartą stabdo lietuviškos produkcijos importą strategiškai ir politiškai svarbiais Lietuvai momentais.

Būtent todėl sunku suvokti, ką racionalūs verslininkai veikia neracionalioje rinkoje, kurios prievaizdai, Lietuvą pavadinę naujadaru, be jokios priežasties gali nuostoliais paversti ne vieną užsakymą. Susidaro įspūdis, kad aukos jaučia simpatiją nusikaltėliui – politikų akyse šį gina ir net ragina kalbėtis nulenkta galva.

Nors padėtis komplikuota, tragedijos ji nesukels – lietuviškų pieno produktų importo apribojimai vargu ar atsispindės prekybos balanse, nes 2012 metais pienas ir pieno produktai, paukščių kiaušiniai ir natūralus medus sudarė vos 3,8 proc. viso eksporto į Rusiją. Ir vis dėlto, ko gero, eksportuotojams vertėtų pasiieškoti stabilesnių rinkų.

Diversifikaciją atsimena po laiko

Pirmoji didelė lietuviškos pramonės produkcijos eksporto srovė iš Rytų nutekėjo dar praėjusiame tūkstantmetyje, kai Rusija, nesusitvarkiusi su viešaisiais finansais, išgyveno nemenką krizę.

Eksporto statistika atspindi iš esmės kiekvieną su Maskva kilusį nesutarimą, kuris pasibaigė ekonominėmis sankcijomis, tačiau praėjus kuriam laikui Lietuvos verslas nuoskaudas užmiršo ir vėl puola į Maskvos glėbį.

„Rokiškio pieno“ direktorius Dalius Trumpa savaitraščiui teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos Rusijoje pienininkai yra priversti ieškoti kitų pardavimo kanalų. Vienos didžiausių pieno produktų gamybos įmonės Lietuvoje vadovas pripažino, kad planuoja daugiau produkcijos išvežti į tas šalis, į kurias ji jau yra eksportuojama.

„Planuojame didinti pardavimą Italijos, Olandijos rinkose, – teigė D. Trumpa. – Ten, kur jau eksportuojame produkciją.“ Vis dėlto, pasak „Rokiškio pieno“ direktoriaus, didinti pardavimo mastą nėra paprasta. Nors didelės konkurencijos tarp pienininkų neišvengta ir Rusijoje, padėtį Vakarų Europoje pašnekovas vertino dar prasčiau.

„Lietuviška produkcija Rusijos vartotojams jau asocijavosi su patikimumu, buvo žinoma, – aiškino D. Trumpa. – Nors ES esame jau beveik 10 metų, čia mes dar naujokai.“ „Rokiškio pieno“ vadovas sakė, kad turės praeiti nemažai laiko, kol Vakarų Europos vartotojas atpažins lietuvišką prekės ženklą.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Sankauskaitė, Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas