Pietų Europa emigruoja į DNB, „Nordea“ ir kitus Skandinavijos bankus (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-09-26 16:27

Nuo Skandinavijos bankų krizės prabėgo du dešimtmečiai ir Šiaurės šalių finansų centrai tapo patraukliu užutėkiu nukamuotiems euro zonos indėlininkams bei investuotojams, rašo „The Wall Street Journal“.

Reaguodami į naujus klientus iš užsienio didžiausi regiono bankai „Nordea“ bei DNB keičia verslo strategiją.

„Susiduriame su naujomis aplinkybėmis, nes sulaukėme itin didelio dėmesio iš užsienio valstybių, dėl šios priežasties turime koreguoti savo veiklą“, - sako „Nordea“ atstovas Norvegijoje Torstenas Ostensenas

T. Ostensenas pastebi, kad tarptautiniai klientai verčia darbuotojus mokytis naujų kalbų ir budriau vertinti indėlininkus, kad būtų išvengta sukčiavimo bei pinigų plovimo.

Šios pastangos atsiperka su kaupu, nes augantys indėlių srautai leidžia atsiriboti nuo nestabilaus finansavimo kapitalo rinkose.

Per pastaruosius dvylika mėnesių indėliai ėmė plūsti ir į DNB. Itin išaugo tarptautinių indėlių skaičius, tačiau DNB vyriausias finansininkas Bjornas Erikas Naessas neatskleidė kokią augimo dalį sudarė užsienio rinkų klientai.

Skandinavijos šalių valiutos laikosi tvirtai euro atžvilgiu ir vilioja Pietų Europos investuotojus, kurie baiminasi dėl šio regiono ateities.

Švedijos ir Norvegijos bankai pelnosi iš Ispanijos bei Graikijos bankus apleidžiančių indėlininkų bei investuotojų skepticizmo euro zonos atžvilgiu. Europos centrinio banko duomenimis, birželio-liepos mėnesiais Ispanijos bankai neteko 4,7 proc. indėlių.

T. Ostenseno teigimu, anksčiau bankas per mėnesį sulaukdavo vos vieno ar dviejų užklausimų iš užsienio dėl galimybės atidaryti banko sąskaitą „Nordea“ banke. Šiandien susidomėjusių skaičius išaugo iki 50 per dieną.

„Kalba eina ne apie smulkiuosius klientus, o stambius investuotojus, kai kurie jų yra vieni turtingiausių Europos gyventojų“, - sako T. Ostensenas.

Anot jo, susidomėjimas banku atsirado maždaug prieš metus. Tuo laikotarpiu ėmė kreiptis potencialūs klientai iš Vokietijos, netrukus užklausimų srautas išaugo, o tarp susidomėjusiųjų atsirado daug italų ir ispanų.

Europos investuotojus sudomino ir šiaurietiški fiksuotų pajamų fondai. Per metus „Nordea“ administruojamas Švedijos fiksuotų pajamų fondas padvigubėjo ir išaugo iki 515 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį investicijos į Norvegijos fiksuotų pajamų produktus išaugo nuo 424 mln. eurų iki 1,54 mlrd. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – investuotojai iš euro zonos šalių.

„Pasaulis skęsta skolose, tuo tarpu Švedija ir Norvegija tapo saugiomis finansų pasaulio salomis“, tvirtina „UBS Wealth Management“ valiutų analitikas Constantinas Bolzas.

Jo teigimu daugelis klientų atsigręžė į Skandinaviją norėdami diversifikuoti rizikas kylančias dėl nerimo euro zonoje ir JAV. Nei Švedija nei Norvegija nepriklauso euro zonai, be to Norvegija net nėra Europos Sąjungos narė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

Lietuvos bankas suskaičiavo pensijų fondų rezultatus

 Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas