Pigaus oro ateitis

(Puslapis 1 iš 7)


Eltos nuotr.

Giedrius Drukteinis / elegancija.eu

2011-10-28 19:02

Aš dar atsimenu tuos laikus, kai Lietuvos nacionalinis oro vežėjas, aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ buvo didžiausia Baltijos šalyse transporto bendrovė. „Air Baltic“ dar net neegzistavo, ir tais laikais Latvijoje veikė bene 34 aviakompanijos, kurių dauguma net neturėjo nė vieno lėktuvo, o estai nebuvo niekam įdomūs savo mažumu. Mes pirmieji iš buvusių sovietinių respublikų įsigijome „Boingą“ (kuo didžiavomės kaip antikos stebuklu, girdi, tai demonstravo Vakarų pasitikėjimą mumis), kuris, beje, pirmasis ir nuskraidino Lietuvos olimpinę rinktinę net iki Atlantos Amerikoje. Tiesą sakant, kas tik su mumis neskraidė – nuo roko žvaigždžių iki eurokomisarų, o mūsų prezidentinis „Jetstar“ buvo skraidinęs patį Michaelą Jacksoną. Turėjome vieną ilgiausių Rytų Europoje pakilimo-tūpimo taką, o „American Airlines“ ir „Thai International“ atstovai nusižeminę prašė mūsų atseikėti jiems 5 minutes mūsų turimos kilimo-tūpimo laiko atkarpos Londono Hitrou oro uoste – kurgi ne, mūsų turima laiko atkarpa buvo aukso vertės (nemažai už juos gavome, kai pardavėme – tik kur tie pinigai šiandien?). Uždirbdavome milijonus (neskaičiuojant išlaidų), generuodavome milijardą visiems, kas tik buvo su mumis susiję. Nešykštėjome pinigų užsienio konsultantams, kurie nepailsdami kepė rinkos studijas, strateginės plėtros planus ir ateities perspektyvas, kurios atrodė aiškios net ir diletantams – didelis modernus oro uostas Elektrėnuose, stipri regioninė aviakompanija su modernių lėktuvų parku. Visi Kaliningrado srities gyventojai, baltarusiai, latviai ir šiaurės rytų lenkai veržiasi pas mus į Vilnių, iš kur skraido po visą pasaulį. Kodėl gi ne – planavome turėti ir „Boeing 767” lainerį, kuris Vilnių turėjo paversti transatlantinio ir transkontinentinio susisiekimo centru.

O ko verta kažkurio barzdoto ir ūsuoto susisiekimo ministro (tik jo pavardės istorija neišsaugojo) frazė „Mes skraidysime į Ameriką“, savo sakrališkumu prilygstanti Dariaus ir Girėno pasiryžimui „Mes skrisime į Lietuvą“? Ką ten kažkoks tiesioginis reisas į Čikagą…. Pagal užmojus, mūsų lėktuvas turėjo skraidyti net į Singapūrą (su nedrąsiomis užuominomis apie Sidnėjų bei Keiptauną).

Tačiau ta pati Dariaus ir Girėno žūtis, matyt, padėjo piktą lemtį visai mūsų aviacijos ateičiai. Bankrutavo viskas, kas tik galėjo bankrutuoti. Vilniaus oro uosto peronas pavirto sulaužytų ir jokiais ženklais nepažymėtų orlaivių „šrotu“, terminalas – tuščiu ir nejaukiu tvartu, mūsų padangių asai šiandien klauso juodaodžių bosų nurodymų Afrikoje arba pluša Rusijoje. Vieno iš mūsų civilinės aviacijos vadovų planas pastatyti Lietuvoje nusileidimo aikštelę ateivių iš kitų planetų kosminiams laivams – neįvykdytas. Net lakūną-prezidentą – ir tą nušalinome…

Straipsnio puslapiai:

- Giedrius Drukteinis

elegancija.eu

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas