Pigesnė elektra pasirodys po kelių metų (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Gatis Junghans / Ekonomika.lt

2013-09-12 15:34

Baltijos šalims įsijungus į Skandinavijos elektros energijos rinką „Nord Pool Spot“, daugelis regione tikėjosi elektros kainų mažėjimo ir suvienodėjimo. Visgi neišspręstos techninės problemos – jungčių pralaidumo apribojimai – per keletą mėnesių parodė, kad rezultato dar teks palūkėti. Pastaraisiais mėnesiais Estijos-Latvijos prekybos zonoje buvo išnaudota 88 proc. perdavimo pajėgumų, tačiau elektros kaina regione skyrėsi trečdaliu. Iki 2020 m. problemą žadama spręsti pradėjus eksploatuoti naujas jungtis, tad kainų stabilumo tikimasi sulaukti per kelerius metus.

Sumažėję elektros perdavimo pajėgumai augina kainas

Atskirų šalių integraciją į vieną rinką lemia du veiksniai: bendras rinkos modelis ir tarpvalstybinės elektros linijos. Integracijos sėkmė priklauso nuo silpniausio elemento. Tad, jeigu tarpvalstybinių elektros linijų galingumas yra žemas, vienas rinkos modelis netenka reikšmės, o, jeigu tokių linijų galingumas geras, tačiau tarp šalių nėra bendro, tarpusavyje suderinto rinkos modelio, tuomet didelio galingumo jungtys gali būti nekonkurencingos.

Pavyzdžiui, Baltijos šalių ir Rusijos elektros energijos rinkose, kurias jungia didelio galingumo elektros linijos, bet nėra bendro Rusijos rinkos modelio elektros energijos importui ir eksportui su Baltijos regionu, konkurencija yra gerokai ribojama, o elektros kainos vis auga. Tuo tarpu Latvija ir Lietuva yra įsijungusios į bendrą Skandinavijos rinkos modelį, tačiau dėl mažo jungčių galingumo, elektros energijos kainos dažnai skiriasi nuo kitų „Nord Pool Spot“ šalių.

Latvijos ir Lietuvos rinka yra sujungta su Skandinavijos dviem riboto perdavimo galingumo grandimis – 350 MW „Estlink“ elektros kabeliu tarp Suomijos bei Estijos ir 800 MW galingumo elektros linija tarp Estijos bei Latvijos. Taigi dėl įvairių sistemos apribojimų ir remonto darbų maksimalus perdavimo galingumas nėra visuomet pasiekiamas – maždaug šešis iš dvylikos metų mėnesių Estiją ir Latviją jungiančių linijų pajėgumas yra per mažas.

Pavyzdžiui, šių metų birželį, liepą ir rugpjūtį Estijos–Latvijos prekybos sandoriams skirtas perdavimo galingumas buvo vidutiniškai 700 MW, o tai – 12 proc. mažiau už galimą maksimalų. Dėl per mažo galingumo šio perdavimo tinklo atkarpų prastėja techninė linijų būklė Estijoje, o elektros energijos prekyba tarp Skandinavijos ir Latvijos–Lietuvos regionų yra labai ribota, tad atsiranda kainų skirtumai tarp valstybių. Dėl perdavimo tinklo apribojimų šią vasarą biržoje Skandinavijos-Baltijos regione brangiausia elektra buvo Latvijoje ir Lietuvoje. Šių metų liepą vidutinė rinkos kaina Latvijoje ir Lietuvoje buvo 49,2 EUR/MWh, o tai – 22 proc. daugiau nei Estijoje ir 33 proc. daugiau nei Suomijoje. Rugpjūtį situacija buvo panaši – vidutinė rinkos kaina Latvijoje ir Lietuvoje buvo 51,3 EUR/MWh – 17 proc. daugiau nei Estijoje ir Suomijoje.

Straipsnio puslapiai:

- Gatis Junghans

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas