Pigiau ne karas, o revoliucija

(Puslapis 1 iš 2)


Rimanto Dovydėno pieš.

Arūnas Brazauskas / Balsas.lt

2012-01-12 10:05

Šildymo sąskaitomis susirūpinę lietuviai gali tik pasidžiaugti, kad dėl Irano ir Vakarų konflikto naftos kainos neina iš proto. Jos kol kas padidėjo vos keliais procentais.

Rinkose nesukėlė panikos Irano grasinimai blokuoti energetinių išteklių eksportą iš Persijos įlankos, taip pat Europos Sąjungos sprendimas atsisakyti Irano naftos. Žinovai įsitikinę, kad panika kils, jeigu bus karas – tada jau per pirmąją konflikto valandą nafta gali pabrangti pusantro karto.

Dėl dabartinės situacijos rankas trina kiti žaliavų eksportuotojai. Saudo Arabija turi tiek pajėgumų, kad rinkoje gali pakeisti Iraną. Ji tai ir daro – pastaraisiais mėnesiais Kinija, didžiausia Irano naftos pirkėja, ėmė jos naudoti mažiau, tačiau visuminio vartojimo nesumažino. Į Kinijos saugyklas liejasi Saudo Arabijos juodasis auksas.

Sovietmečiu būta dainos „Ar nori rusai karo?“ Aišku, kad ne – tokia buvo dainos potekstė. Vargu ar rusai ir dabar yra tokie pat pacifistai.

Dėl karo pakils naftos kainos ir tai papildys Rusijos biudžetą. Be to, tarptautinis konfliktas – patogi proga kokiems nors ne itin gražiems veiksmams šalies viduje. Prisiminkime, kad 1991 m. sausio įvykiai prasidėjo kelios dienos prieš JAV užpuolant Iraką.

Jau keleri metai Iranas yra JAV ir Izraelio taikiklis. Priežastis – Irano branduolinės ambicijos, kuriose įžvelgiamas siekis pasigaminti branduolinį ginklą. Per žiniasklaidą nuolat nutekinami įvairūs spėjimai apie galimą karo pradžios laiką, taikinius, pasekmes.

2007 m. balandį Vakarų žiniasklaida pagarsino neva Rusijos žvalgybos nutekintą informaciją, kad JAV užpuls Iraną balandžio 6 d. Puolimo nebuvo, tačiau naftos kainos šiek tiek šoktelėjo ir kai kas iš to uždirbo.

Prie tokių gandų pripratęs žmogus gali ir nereaguoti į reikšmingą informaciją. O jos dabar pakankamai daug.

JAV ir Izraelis leido aiškiai suprasti, kad neleis Iranui pasigaminti atominės bombos. Slaptas karas su ta šalimi jau vyksta: ateina žinios apie paslaptingomis aplinkybėmis žuvusius mokslininkus, sprogimus strateginiuose objektuose, kibernetines atakas.

Irano santvarka nėra stabili, režimą palaiko tik dalis liaudies, viršūnėse vyksta kova. Dėl ekonominių sankcijų šalies valiuta – rialas jau prarado maždaug 40 proc. vertės. Pasaulinėms naftos kainoms kol kas vangiai reaguojant į konfliktą, aukštyn šauna vartojimo prekių kainos pačiame Irane.

Lėčiausiai Irane turėtų brangti kontrabandinis alkoholis. Vienas šalies žinovas šaipėsi, kad viskio kainos Teherane yra socialinės kontrolės priemonė. Dėl alkoholio vartojimo galima labai nukentėti, tačiau Irano valdžia į kontrabandą žiūri pro pirštus, net ją skatina ir kontroliuoja, kad paprasti iraniečiai turėtų kur paskandinti nerimą. Vargu ar ši kontrolės priemonė suveiks, kai liaudis sukils dėl pabrangusios duonos kasdieninės.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas