Pigios avialinijos – ne išeitis Lietuvai iš aviacinio užkampio

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Elta

2011-04-04 14:22

Pigių skrydžių avialinijų atėjimas į Lietuvą sveikintinas, tačiau tai nepadės valstybei išeiti iš aviacinio užkampio. Lietuvai reikia plėsti turimų oro uostų infrastruktūrą ir kurti nacionalines avialinijas, taip ženkliai prisidedant prie bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) ir pamažu jungiantis prie Bendros Europos aviacijos erdvės, mano Oro ir erdvės akademijos (angl. Air and Space Academy) Prancūzijoje narys Marcas Bonduelle.

Pasak M. Bonduelio, tokios šalys kaip Lietuva, turinčios nedidelius oro uostus ir menkai išvystytą aviaciją, turi potencialą ir raginamos investuoti į oro uostų infrastruktūrą bei gerinti BVP.

Europos Komisijos duomenimis, Europos oro transporto sektoriuje tiesiogiai dirba 10 mln. žmonių, ir jis sudaro apie 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Transporto paslaugoms išleidžiama 13 proc. vidutiniško namų ūkio biudžeto. Nacionalinių avialinijų turėjimas, gera oro uosto infrastruktūra, anot eksperto, leistų Lietuvai prisidėti prie Bendrojo Europos dangaus kūrimo. EK, bendradarbiaudama su orlaivių gamintojais, mokslininkais ir šalių vyriausybėmis, yra užsibrėžusi tikslą visiškai modernizuoti Europos oro eismo valdymo sistemą ir iki 2020-ųjų sukurti Bendrą Europos dangų, kurią sudarytų 58 šalys ir būtų 1 mlrd. gyventojų, garantuotų 3,7 mln. darbo vietų, sutrumpėtų kelionės.

"Nemanykite, kad jeigu sulaukėte pigių skrydžių atėjimo į Lietuvą, tai padės atsigauti jūsų oro transporto sektoriui. Turite patys sukurti savo avialinijas arba ieškoti investuotojo. Lietuva - viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri neturi savo nacionalinio oro vežėjo. Jūsų šalis - viena tarp Baltijos šalių, kuri visiškai priklauso nuo kitų valstybių skrydžių organizatorių", - Eltai sakė M. Bonduelis, praėjusią savaitę Madride vykusiose "Aeronautikos dienose 2011" skaitęs pranešimą ateities oro uostų tema.

Aviacijos ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad šalyse, kuriose yra išvystytas aviacijos verslas, paslaugos, sportas, aviacijos sukuriamą naudą jaučia ir kitos pramonės šakos. Kaip pavyzdį jis pateikė Madrido Barajas oro uostą. Šis oro uostas pagal savo užimtumą yra ketvirtas Europoje ir vienuoliktas pasaulyje, jo infrastruktūra nuolat plečiama. Vien pernai oro uostas aptarnavo 49 mln. keleivių. Naujų technologijų ir inovacijų diegimas, infrastruktūra leido pasiekti, kad kiekvienais metais oro uostas regiono ekonomikos biudžetą papildo per 10 mln. eurų, sudaro 13 proc. viso regiono BVP. Kiekvienas skrydis oro uosto duoda 11,9 tūkst. eurų pelno.

"Tai kodėl jums nepagalvojus kažko panašaus apie tai?", - klausė Oro ir erdvės akademijos narys M. Bonduelis.

ELTA primena, kad nuo 1991-ųjų Lietuvoje veikė Lietuvos oro linijų bendrovė "flyLAL - Lithuanian Airlines" (prekės ženklas "flyLAL"), tačiau 2009- aisiais ji bankrutavo, susisiekimas su Lietuva tapo sudėtingesnis.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas