Pingantys bepiločiai orlaiviai bus naudojami vis plačiau

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

BNS

2014-02-06 15:15

Bepiločiai orlaiviai tampa vis labiau įprasta kovine ir žvalgybos priemone, mažėjant šių aparatų kainai, tačiau mirtinus smūgius ateityje taip pat kontroliuos žmonės, pranešė vienas autoritetingas strateginių tyrimų centras.

Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) savo kasmetinėje pasaulio kariuomenių apžvalgoje taip pat atkreipė dėmesį į išliekančią tendenciją, kad Azijos šalyse išlaidos gynybai sparčiai didinamos, o Europoje – mažėja.

Per ataskaitos „Military Balance 2014“ pristatymą IISS būstinėje Londone instituto karinių aerokosminių technologijų ekspertas Dougas Barrie (Dagas Baris) sakė, jog bepiločiai orlaiviai bus naudojami vis plačiau, nors jie visiškai nepakeis įprastų pilotuojamų aparatų.

Pasak eksperto, žengiant į XXI amžių buvo keliama prielaida, kad autonominiai „dronai“ greitai visiškai pakeis pilotuojamus lėktuvus.

„Manau, tam tikru lygiu buvo žengta atgal. Manau, kad dar ilgokai matysite mišrų (pilotuojamų ir bepiločių aparatų) naudojimą“, – aiškino D.Barrie, tačiau pripažino, kad autonominių orlaivių panaudojimo galimybės didės.

„Pamatysime daugiau tokių dalykų. Jie išaugs iš sistemų, kurias galima susikrauti į kuprinę, iki visaverčių kovinių smūgių“, – pridūrė jis.

IISS nurodė, kad didėjantis bepiločių orlaivių naudojimas kelia teisinių ir etikos klausimų: ar tokios atakos gali būti pateisinamos kaip gynybinės, taip pat ar jos yra proporcingas atsakas taikiniais tampančių asmenų atžvilgiu.

Ypač didelį susirūpinimą kelia galimas visiškai autonominių ginkluotų bepiločių aparatų, kurie nebūtų valdomi žmonių nuo žemės, naudojamas.

Ataskaitoje nurodoma, kad anksčiau bepiločiai orlaiviai buvo naudojami beveik vien tik Vakarų šalių ginkluotųjų pajėgų, tačiau atsiradus mažesnėms ir pigesnėms sistemoms, tokius aparatus pradeda naudoti privačios bendrovės, asmenys ir šalys, kurių finansiniai ištekliai riboti.

Bepiločiai orlaiviai plačiausiai naudojami žvalgybai oro erdvėse, kuriose prastai išvystyta priešlėktuvinė gynyba, pažymėjo IISS.

Tačiau šių aparatų panaudojimo galimybės gali pasirodyti esančios daug ribotos, jeigu prieš juos būtų pradėtos naudoti aktyvios priešlėktuvinės gynybos priemonės.

Yra žinoma, kad Rusija ir Kinija kuria technologijas, trikdančias palydovinės navigacijos sistemos GPS signalus, naudojamus bepiločių orlaivių valdymui, nurodė ekspertai.

Dabartinių tendencijų analizėje pažymimas santykinis karinės galios pusiausvyros centro poslinkis Azijos link, nes tame regione gynybos biudžetai didinami, o Vakarų šalyse – apkarpomi.

Jungtinės Valstijos 2013 metais neabejotinai išliko daugiausia pasaulyje lėšų gynybos sektoriui skiriančia valstybe – Pentagono biudžetas buvo 600,4 mlrd. dolerių. nurodoma ataskaitoje. Kitos daugiausiai lėšų gynybai išleidžiančios šalys buvo Kinija (112,2 mlrd.), Rusija (68,2 mlrd.) ir Saudo Arabija (59,6 mlrd. dolerių).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas