Pinigai išlepino norvegus (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-03-26 17:56

 Arabų šalims prilygstantys naftos ištekliai ir dosnus gerovės valstybės modelis kėsinasi į tobulą norvegų gyvenimą, rašo CNBC.

Norvegiją aplankė neįtikėtina sėkmė. Naftos ir dujų ištekliai leido skurdžiai valstybei per kelis dešimtmečius sukurti savo gyventojams kone aukščiausią pragyvenimo lygį visame pasaulyje. Dėka žemo korupcijos lygio ir protingos politikos gamtos turtų teikiamą naudą pajuto visi norvegai, o ne vien tik siauras politikų ir verslininkų ratas, kaip tai dažniausiai nutinka naftos ištekliais turingose valstybėse.

Iš pirmo žvilgsnio sėkmės istorija Norvegijoje teka sena vaga. Ekonomikos augimas stabilus, BVP dalis tenkanti vienam žmogui viršija 100 tūkst. eurų, o nacionalinis fondas, kuris yra sudarytas iš pinigų gautų už naftą ir dujas, siekia 700 mlrd. JAV dolerių arba po 140 tūkst. JAV dolerių kiekvienam gyventojui. Net ir pasibaigus gamtos ištekliams šalis galės gyventi iš investicijų.

Vis dėlto pinigų ir gerovės perteklius keičia norvegų gyvenimo būdą. Norvegai vis daugiau laiko yra linkę skirti pramogoms ir šeimai, tuo tarpu darbas nustumiamas į antraeilės svarbos užsiėmimų ratą.

Net ir imigracija neužpildo spragos, kuri atsirado dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Verslo produktyvumas mažėja, profesionalių darbuotojų trūkumas verčia didinti atlyginimus, drauge mažėja ir konkurencingumas.

Oslo universiteto sociologas Ivaras Froenessas sako, kad nafta norvegams tapo laimingu loterijos bilietu.

„Pokyčiai visuomenėje vyko labai lėtai, todėl žmonės jų paprasčiausiai nepastebėjo“, - sako profesorius.

Anot jo, šiuo metu vis daugiau norvegų nutaria darbo savaitę baigti ketvirtadienį ir mėgautis trijų dienų savaitgaliu.

„Nuosavą namą, vasarnamį kalnuose ir netgi antrą būstą pajūryje mes priimame kaip savaime suprantamą dalyką“, - tvirtina I. Froenessas.

Atlyginimai nuo 2000 metų pakilo 63 proc. Vokietijoje ir Švedijoje tuo pat metu uždarbio augimas buvo šešis kartus lėtesnis.

Norvegijos centrinio banko duomenimis nedarbas šalyje siekia vos 3 proc., tačiau daugelis norvegų dirba nepilnu etatu todėl iš tiesų užimtumo lygis yra žymiai mažesnis.

Norvegai dėl to nepergyvena, anot jų kam dirbti tiek kiek vidutinis europietis, jeigu gali uždirbti pakankamai pinigų per trumpesnį laiką ir likusias dienas skirti gyvenimo malonumams.

Tuo tarpu Norvegijos vyriausybė perspėja, kad bendrą darbo laiką reikia padidinti bent 10 proc., nes priešingu atveju valstybei teks pradėti naudoti savo santaupas skirtas ateities kartoms. Centrinis bankas ėmė kalbėti apie gerovės valstybės žalą ekonomikai, nes daugelis žmonių paprasčiausiai palieka darbo rinką

Lyginant su 1974 metais norvego darbo laikas per metus vidutiniškai sumažėjo 270 valandų. Darbo rinkos ekspertas Josteinas Hansenas sako, kad Norvegija turėtų pasekti Islandijos pavyzdžiu ir padidinti darbo valandų skaičių bent 100 per metus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas