Pirkėjai plačiau atvėrė pinigines

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Indrė Genytė Pikčienė / Ekonomika.lt

2013-09-27 11:48

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) rugpjūčio mėn. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus išaugo 5,5 proc. Palyginti su liepos mėn. mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 0,7 proc.

Rugpjūčio mėnuo pasižymi ryškiu sezoniškumo veiksniu laisvalaikio prekių, raštinės reikmenų, drabužių ir avalynės prekyboje. Vasaros sezonui einant į pabaigą, prekybos centrai tuština lentynas išparduodami vasaros laisvalaikio prekes, inventorių ir aprangos bei avalynės kolekcijų likučius, apyvartos augimą skatina įvairios akcijos, nukainojimai. Rugpjūtį prekybininkai pristato prekių asortimentą, skirtą besiruošiantiems rudens sezonui ir mokslo metams.

Šių metų sausio-rugpjūčio mėn. įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis apyvarta buvo 4 proc. didesnė nei prieš metus, o ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per metus padidėjo 6 proc.

Šiemet įmonių, prekiaujančių ne maisto prekėmis, apyvartos augimo tempas viršija bendrą mažmeninės prekybos apyvartos vidurkį. Tai rodo, kad gyventojai vis daugiau savo disponuojamų lėšų skiria ne tik maistui ir pirmojo būtinumo reikmėms patenkinti, bet ir laisvalaikio prekėms, būsto atnaujinimui, ar netgi prabangai. Tai pirmieji rimtesni gyventojų perkamosios galios ir vidaus vartojimo atsigavimo įrodymai, leidžiantys spręsti apie iš principo pasikeitusią namų ūkių vartojimo elgseną ir savo finansinės ateities vertinimus.

Kad gyventojai savo perspektyvas vertina optimistiškiau, rodo atsitiesę gyventojų lūkesčiai. Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklis sudarė -9. Tiesa, palyginti su rugpjūčio mėnesiu jis pora pakopų smuko. Tačiau tai daugiau sezoninių veiksnių įtakotas sumažėjimas, nei tendencijos lūžis. Vartotojų lūkesčiai šiuo metu jau pasiekė prieškrizinį 2008 m. pavasario lygį.

Geresnes gyventojų nuotaikas sąlygoja ir besikeičianti situacija darbo rinkoje. Vertinant pastaruosius keletą metų po 2009 m. krizės, vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas šalyje nedengė metinės infliacijos. Tačiau neslopstant emigracijos srautams ir išryškėjus struktūrinio nedarbo simptomams, kuomet net ir esant palyginti aukštam nedarbo lygiui ima trūkti tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, akivaizdu, kad atėjo metas juos motyvuoti finansiškai. Darbdaviai, siekdami išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, jau pradeda kelti darbo užmokestį – antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas šalyje buvo 4,6 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Mes prognozuojame, kad ilgainiui šis procesas išryškės dar labiau.

Vartojimo apetito šiemet negadina ir išsikvėpusi infliacija. Vartotojų kainų indeksas rugpjūtį tebuvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus. Prognozuojama, kad energijos nešėjų kainos ateinančiais metais turėtų išlikti esamame lygyje. Be to, dėl numatomo rekordinio grūdų derliaus pasaulyje, maisto žaliavų kainų vektoriai krypsta žemyn. Šias tendencijas Lietuva importuoja – gausaus derliaus sulaukę mūsų grūdų augintojai yra priversti susitaikyti su žemesnių supirkimo kainų realybe. O dėl pigesnių grūdų ilgainiui turėtų smukti duonos gaminių, o atpigus pašarams, mėsos ir pieno produktų kainos. Ryškesnių svertų šiemet kainų augimui neturėtų atsirasti ir šalies viduje. Palankios kainų ir spartesnio darbo užmokesčio augimo tendencijos gerina gyventojų perkamąją galią ir palieka daugiau disponuojamų lėšų namų ūkių vartojimui arba taupymui.

Straipsnio puslapiai:

- Indrė Genytė Pikčienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas