Pirkėjai: prekių kaina neatitinka kokybės (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-03-06 13:29

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje parduodamų prekių kainos neatitinka jų kokybės ir gyventojų gaunamų pajamų, rodo "GfK Custom Research Baltic" bendrovės trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas.

Kitose Baltijos šalyse tyrimo rezultatai panašūs - tai, kad prekių kainos neatitinka jų kokybės ir gyventojų pajamų, mano 58 proc. latvių ir 69 proc. estų.

Du trečdaliai apklaustųjų visose Baltijos šalyse sutinka, kad brangesnės prekės yra geresnės kokybės.

Tyrimas taip pat parodė, kad lietuviams renkantis prekes svarbiausias kriterijus yra kainų ir kokybės atitikimas - taip mano 47 proc. lietuvių,

31 proc. Lietuvos gyventojų, atsakydami į apklausos, atliktos visose trijose Baltijos šalyse, klausimus, kaip svarbiausią kriterijų nurodė naudingas, priimtinas kainas.

Latvijoje pagrindinis pirkimo kriterijus yra patrauklios kainos - jas atsakinėdami nurodė 43 proc. apklaustųjų. Kad svarbiausia kainos ir kokybės atitikimas, mano 31 proc. respondentų.

Apklaustieji Estijoje dažniausiai įvardijo kainų atitikimą kokybei - 39 proc. ir naudingas, priimtinas kainas - 35 proc.

Per apklausą respondentų teirautasi, kokios pardavėjų ir gamintojų skatinimo priemonės juos labiausiai pritraukia. Paaiškėjo, kad visose Baltijos šalyse daugiau nei pusei visų respondentų akcinės kainos ir pirkimo nuolaidos yra patraukliausios skatinimo priemonės.

Antroje vietoje Lietuvoje įvardytos klientų kortelės, kurios suteikia nuolaidą kiekvienam pirkimui (taip teigė 31 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių), Latvijoje ir Estijoje - klientų kortelių kaupiami taškai (šį atsakymo variantą nurodė 39 proc. latvių ir 42 proc. estų).

Apžvelgus kitas skatinimo priemones, respondentų atsakymai per daug nesiskyrė, tačiau rezultatai parodė, kad Lietuvoje labiau nei kitose šalyse mėgstami nuolaidų kuponai, Estijoje - didesnės pakuotės, Latvijoje - loterijos.

Lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų apsipirkti eina su pirkinių sąrašu - taip elgiasi 57 proc. apklaustųjų Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje - mažiau nei pusė.

22 proc. respondentų Lietuvoje teigia, kad paprastai neplanuoja pirkinių ir kasdien perka tai, ką mato prekybos vietose. Taip pat elgiasi 32 proc. estų ir 25 proc. latvių.

Per apklausą paaiškėjo, kad 69 proc. respondentų Lietuvoje apsiperka toje pačioje parduotuvėje. Taip pat elgiasi 82 proc. estų ir 66 proc. latvių.

39 proc. lietuvių pripažino, kad į parduotuvę eina tikslingai tų prekių, kurias matė reklamose. Tai pripažino 26 proc. latvių ir 43 proc. estų.

Kad apsipirkti yra malonu, visose Baltijos šalyse sutinka labai mažai respondentų - vos po 7 proc. Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje - 5 proc.

Respondentų taip pat prašyta įvertinti jų pasitikėjimą mažmeninės prekybos sektoriumi septynių balų sistemoje: nuo 1 - visiškai nepasitiki iki 7 - visiškai pasitiki.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas