Pirmąją savaitę – didžiausia rizika: ką privalu žinoti keliaujantiems?

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr. Kauno oro uostas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-07-13 16:30

Jau šiandien vakare uždaromas ir 35 dienas neveiks Vilniaus oro uostas. Per šį laiką bus rekonstruojamas jo kilimo ir tūpimo takas. Naujovės lauks tiek norinčiųjų aplankyti Vilniaus oro uostą, tiek keliaujančiųjų iš Kauno oro uosto.

TV3 studijoje svečiavęsis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas papasakojo kodėl rekonstrukcijai pasirinktas šis laikas, kas tuo metu laukia Vilniaus oro uosto bei ką dabar privalu žinoti keliaujantiesiems.

Gamta nepadeda

Nors paskutiniu metu Lietuvą, o ypač Vilnių skalauja liūtys, kol kas darbai nesustoja – ruošiamas Kauno oro uostas, bei rekonstrukcijai Vilniaus oro uostas. Visgi susidaro paradoksas. Mat būtent šis laikotarpis buvo pasirinktas atsižvelgus į kritulius ir oro temperatūrą.

„Rekonstrukcijos laikotarpis pasirinktas iš esmės analizuojant 5 metų orų prognozes ir žiūrint koks oras buvo tuo metu. Yra du svarbiausi faktoriai. Kritulių kiekis ir temperatūra. Pagal tai ir pasirinkome šitą laikotarpį. Kad maksimaliai trumpiausiai galėtume uždaryti oro uostą. Ir kad veikliosios medžiagos veiktų taip, kaip ir turėtų veikti. Su kritulių kiekiu mums labai nesisekė, bet temperatūra sekasi. Buvo naktį nukritę iki 10, tai jau yra riba.

Kritulių kiekis lėtina darbus, bet kol kas dirbame dar pagal grafiką.

Labiausiai bijome šaltų naktų. Jei temperatūra kristų žemiau aštuonių laipsnių, tada medžiagos, kurios naudojamos tako rekonstrukcijai, nepasiekia savo efektyvumo ir darbus reikėtų stabdyti“, – sako G. Almantas.

Ar taką buvo galima rekonstruoti naktimis? Taip. Tačiau, pasak pašnekovo, tai būtų trukę 3 metus.

„Šitas takas, kurį turime Vilniuje, pakankamai trumpas – 2,5 jei takas būtų ilgesnes kaip Kaune ar Rygoje, būtų galima daryti dalimis, uždarant vieną dalį ir atliekant darbus naktimis. Trumpo tako tokiu būdu rekonstruoti neįmanoma. Jei tik naktimis darytume, projektas truktų apie tris metus. Kiekvieną dieną uždaryti, įleisti rangos darbuotojų su technika, o iš ryto nuvalyti taką, kad vėl liktų be vinių be replių... Kiltų rizika aviacijos saugumui“, – nurodo jis.

Taip pat tai išskirtinis toks atvejis, kuomet oro uosto veikla iš didesnio oro uosto perkeliama į mažesnį, dėl to, Kaune reikėjo sukurti visiškai naują infrastruktūrą.

„Kaune buvo daug papildomų pajėgumų sukurta. Išplėstas peronas, orlaivių parkavimo vietos. Kauno specifika ta, kad neturi laipinimo galerijų, vadinasi keleiviai turės eiti per peroną ir įprastu būdu laipintis ir išlipti. Dėl to reikėjo specialių aikštelių, kuomet keleiviai galėtų vaikščioti nesukeliant saugos rizikos, netrukdant aptarnaujančiam personalui ir orlaiviams.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas