Pirmieji pasaulyje: naujas įstatymas paskatins verslo vystymąsi Lietuvoje

(Puslapis 2 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2016-04-05 15:24

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pritaria, kad teisės aktai ir sureguliavimas – visuomet geras sprendimas. Jis įsitikinęs, kad bankai savo klientų nepraras.

„Bankai visuomet teiks skolinimąsi pigiau ir geriausios įmonės visada gaus geriausius pasiūlymus bankuose.

Konkurencija yra didžiulė, o mūsų marža – mažiausia Europoje. Be to, platformose vyks skolinimas su didesne rizika. Jei įmonė ar fizinis asmuo negali pasiskolinti banke, vadinasi jis turi padidintą riziką. Galbūt rinkoje bus tokių dalyvių, kurie norės tą padidintą riziką prisiimti. Vis dėl to gerai, tačiau jiems reikės mokėti už tą riziką šiek tiek daugiau negu banke. Tokiu būdu jis gali išvystyti savo veiklą, o vėliau ateiti į banką skolintis, nes ten pigiau“, – dalinasi pastebėjimas S. Kropas.

Bankų asociacijos prezidento teigimu, fiziniams asmenims, kurie ruošiasi skolinti, taip pat reikėtų įvertinti riziką.

„Galbūt yra lošėjų, kurie tiesiog nori skolinti arba pasitiki tuo, kam skolina. Bet visos iniciatyvos yra sveikintinos. Lietuvoje be bankų beveik nėra kitokių papildomų priemonių skolinti. Kuo didesnis diversifikavimas, kuo didesnė prieiga, tuo verslas aktyvės, tuo yra geriau ir bankai iš to tik laimi“, – sako jis.

S. Kropas taip pat prideda, kad vis dėlto svarbiausia – reglamentavimas. Nes tokie skolinimai vyksta ir dabar, tačiau „laukiniu“ būdu: neaišku kokios skolinimo apimtys, kaip užtikrinamos teisės, ar skolintojai pakankamai supranta ir žino riziką.

Augs gyventojų socialinė atsakomybė

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis pabrėžia, kad vienas svarbiausių naujos skolinimosi alternatyvos laimėjimų – žmogaus galimybė prisidėti prie kuriamo verslo. Svarbiausia, kad būtų supažindinta su galimomis rizikomis.

„Priklausomai nuo to, kiek pinigų reikia verslui, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, kai verslas turėtų paruošti visą rizikos ataskaitą, kokios yra potencialios rizikos. Investuotojas turėtų būti visiškai supažindintas su įmone, kuriai skolintų. Investuotojai taip pat bus skirstomi į profesionalius ir ne. Neprofesionaliems bus taikomi tam tikri ribojimai, kiek jie gali pinigų investuoti. Kol kas visa tai dar įstatymo projekto lygmenyje“, – sako D. Šumskis.

Jis taip pat prideda, kad verslai galės skolintis ne tik iš Lietuvos žmonių, bet ir iš užsienio. Tai atveria galimybes reklamuoti savo verslą ne vien Lietuvos auditorijai.

„Smulkiajam ir vidutiniam verslui išskirčiau kelis įdomesnius dalykus, vienas dalykas tas, kad tai vienas iš geresnių marketingo dalykų. Verslas paskelbs savo klientams, jog jis ieško paskolos dėl įmonės plėtros ir jo klientai, fiziniai asmenys, galės ne tik skolinti, bet ir sužinoti apie įmonės produktus, skaidrumą, vykdomą veiklą. Ypač iį rinkodaros pusės tai bus naudinga startuoliams“, – pasakoja T. Lukošaitis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas