Pirmininkavimas – „istorinis įvykis“ ar valdžios pareiga?


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2013-07-03 09:17

Lietuva pradėjo pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Beje, Lietuva diriguos jau nebe 27, o 28 valstybių sąjungai, nes nuo liepos 1 dienos prie jos prisijungė Kroatija. Pirmininkavimui ruoštasi ilgai, ši užduotis buvo tarp dabartinės Vyriausybės veiklos prioritetų. Pirmininkavimui bus išleista 214 milijonų litų, už kuriuos bus surengta apie 300 darbinių renginių, o Lietuvą aplankys apie 30 tūkstančių svečių. Lietuvos pirmininkavimo metu bus baigtos derybos dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Pirmininkavimo prioritetai yra trys – tai bankų ir finansų sistemos stabilumas, visų pirma kuriant Bankų sąjungą, ekonomikos augimas, skatinant energetinę integraciją bei mažinant jaunimo nedarbą bei santykių su Rytų partneriais gerinimas.

Bene labiausiai pirmininkavimu gali džiaugtis tie, kurie betarpiškai teiks paslaugas renginių dalyviams. Tai – viešbučiai, restoranai, kavinės, automobilių, transporto įmonės, saugos tarnybos, suvenyrų ir kanceliarinių priemonių gamintojai ir pardavėjai, renginių organizatoriai, asmenys, prisidedantys prie proceso aptarnavimo ir koordinavimo. Kitiems verslams, o ypač paprastam piliečiui, pats pirmininkavimas – anoks įvykis. Taip pat kaip nesureikšminame ir neplojame katučių Seimo ar Vyriausybės posėdžiams, taip valdiškų, tegu ir aukščiausio lygio renginių gausa – pernelyg toli nuo žmogaus kasdienybės. Kai kas gal pasidžiaugs sutvarkyta viena kita gatve, atnaujintais gėlynais ar paslėptais sugriuvusiais fontanais, o kitas kaip tik priešingai – pasipiktins, kad valdžia labiau stengiasi užtikrinti Europos šalių ministrų nei paprasto žmogaus komfortą.

O jis gali būti sutrikdytas. Ką reiškia vien gatvių blokavimas, kai jomis vyksta svarbios delegacijos. Sustok žmogau, valdžia važiuoja! Lyg tai kelias būtų valdžios, o ne viešoji nuosavybė ir prioritetas naudotis keliu pirmumo tvarka būtų suteiktas visuotiniu referendumu. Kas suskaičiuos užsienio svečius, kurie negalės rasti viešbučio, nes šie dabar aptarnauja tik valdžią. Arba žmones, kuris turės apsisukti ties mėgstamos kavinės durimis, nes ši priklausys Europai. Nauda piečiui vis tik bus, tik daugiau nemateriali. Kadangi visą pusmetį žiniasklaidos dėmesys suksis apie pirmininkavimą, žmonės galės iš arčiau susipažinti su europinėmis aktualijomis, kurioms dėmesys lig šiol buvo palyginus mažas.

Visa tai tikrai nereiškia, kad neturime pirmininkauti. Tačiau į pirmininkavimą reikia žvelgti kaip į privalomą duoklę Sąjungos reikalams, kaip į darbą ir pareigą, kurią būtina atlikti kuo geriau. Stebint valstybės politikų retoriką, apie šį „istorinį įvykį“, susidaro įspūdis, kad ruošiamasi vos ne Lietuvos ekonomikos gelbėjimo projektui arba neregėtai šventei. Sukurtas logotipas, atvirukas, pašto ženklas, dovanos dalyviams, lyg vienu metu vyktų visų jų gimtadienis. Įsivaizduokite, kiek tokių „vertybių“ po to dulka ministrų kabinetuose! O kiek laukia iškilmingų ceremonijų - atidarymo, įpusėjimo, uždarymo. O juk pirmininkavimas vyksta nuolat. Prieš tai vyko Airijoje, po to vyks Graikijoje. Tai – darbo rutina, eilinis įvykis. Kaip kiekvienos Seimo sesijos pradžia nežymima fejerverkais, taip ir ES Tarybos veikla yra tik tęstinis darbas, o ne proga du kartus į metus švęsti biurokratų darbą. Šlovinkime žmones, kurie valdžios išlaikymui skiria milijardus, tik tokio padėkos renginio darbotvarkėje nėra.

 

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas