Planšetinis kompiuteris: ar man jo reikia? (810)

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Gytis Česnutis

2012-01-22 14:10

Stulbinantis planšetinių kompiuterių populiarumas pasaulyje vis užduoda man tą patį klausimą: ar man jo reikia? Žinoma, lengviausia į jį atsakyti pasinaudojus kompiuteriu bent kelias dienas. Tik tada galima iš tikrųjų pajausti ar jis pakeičia dabar turimus įrenginius ir suteikia papildomos naudos, ar visgi tenka planšetinį padėti į šalį ir pasiimti paprastą kompiuterį. Dėl šios priežasties per pastaruosius kelis mėnesius teko išbandyti „Asus EEE Pad Transformer TF101”, „Apple iPad 2“ ir „Samsung Galaxy Tab 10,1“ P7500“ modelius.

Stulbinantis planšetinių kompiuterių populiarumas pasaulyje vis užduoda man tą patį klausimą: ar man jo reikia? Žinoma, lengviausia į jį atsakyti pasinaudojus kompiuteriu bent kelias dienas. Tik tada galima iš tikrųjų pajausti ar jis pakeičia dabar turimus įrenginius ir suteikia papildomos naudos, ar visgi tenka planšetinį padėti į šalį ir pasiimti paprastą kompiuterį. Dėl šios priežasties per pastaruosius kelis mėnesius teko išbandyti „Asus EEE Pad Transformer TF101”, „Apple iPad 2“ ir „Samsung Galaxy Tab 10,1“ P7500“ modelius.

„Asus“ įrenginį gavau kartu su klaviatūra, tad tai tikrai paliko malonų įspūdį, nors ir aiškiai pasakė: planšetinis kompiuteris pilnaverčio nešiojamojo kompiuterio man negali pakeisti. Kol kas. Sekantis buvo „Apple iPad 2“. Kokybiškas, malonus naudoti, turi begalę jam skirtų programėlių tvarkingoje „Apple App Store“ parduotuvėje. Paskutinysis, kurį dar turiu rašydamas šį tekstą, yra „Samsung Galaxy Tab“ kompiuteris. Žiūrint į jo dizainą iš priekinės dalies – nuo „Apple“ atskirti ganėtinai sunku. Labai panašūs. Tik centrinio mygtuko neturi. Pats įrenginys yra iš kokybiško plastiko, tvirtas ir plonas.

Šiuo įrašu nesiekiu palyginti visų trijų įrenginių, tačiau atmintyje išlikę įspūdžiai daro savo. „Samsung“ įrenginys juntamai greičiau tvarkėsi su jam pavestomis užduotimis, nei „Asus“, tačiau lyginant su „Apple“ – skirtumo nepajaučiau.

Realus skirtumas tarp Apple ir Samsung jaučiamas tik programinėje įrangoje. Apple naudoja savąją iOS 5, o „Samsung“ – „Google“ sukurtą „Android“ operacinę sistemą. Nors su Android daugiau pažengę vartotojai turi ženkliai daugiau galimybių prisitaikyti kompiuterį pagal savo poreikius, paprastam vartotojui „Apple“ operacinė sistema gali būti šiek tiek patogesnė. Naudojantis „Android“ tiek su „Asus“, tiek su „Samsung“ neretai tekdavo pamatyti raginimą uždaryti programą dėl to, kad ji nustojo veikti.

 

Tai iš tiesų erzina ir primena, kai prieš 10 metų ne visos programos veikdavo „Windows“ operacinėje sistemoje. Iš dalies dėl to galima kaltinti „Google“ atvirumą programuotojams.

Straipsnio puslapiai:

- Gytis Česnutis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas