Planuojama pertvarkyti Lietuvos finansų rinkos priežiūrą


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-11-08 12:36

Seimas po svarstymo pritarė Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo projektui, Lietuvos banko įstatymo ir kitų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pertvarkyti Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemą. Siūloma sutelkti finansų rinkos priežiūros funkcijas (ir riziką ribojančios, ir finansinių paslaugų teikimo priežiūros) vienoje institucijoje - Lietuvos banke.

Už šiuos teisės aktų pakeitimus balsavo 89 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė trys parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Šiuo metu Lietuvoje finansų rinkos priežiūrą vykdo trys atskiros finansų rinkos priežiūros institucijos: Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija. Šios institucijos, prižiūrėdamos finansų rinkos dalyvius, vykdo panašią veiklą, t. y. atlieka finansų rinkos subjektų dokumentinę priežiūrą, juos inspektuoja, taiko įstatymuose nustatytas poveikio priemones bei atlieka kitą Viešojo administravimo įstatyme nustatytą veiklą.

Svarstomomis pataisomis siūloma likviduoti Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijas, o jų atliekamas priežiūros funkcijas perduoti Lietuvos bankui. Taip pat numatoma Lietuvos bankui perduoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos šiuo metu atliekamą finansinių paslaugų teikimo priežiūros funkciją.

Lietuvos banko įstatymo projektu numatoma įtvirtinti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pagal siūlomas pataisas vartotojas galėtų kreiptis į Lietuvos banką dėl jo pažeistų teisių, jei prieš tai nepavyko išspręsti problemos su paslaugų teikėju. Ginčų nagrinėjimas būtų nemokamas ir jį išnagrinėti turėtų per 3 mėnesius nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos. Priimtas sprendimas būtų rekomendacinio pobūdžio, t. y. neprivalomas nei vartotojui, nei paslaugų teikėjui, kuriems išliktų teisė kreiptis į teismą.

Įstatymų pakeitimais taip pat yra siūloma, kad finansų priežiūros sistemą išlaikytų patys rinkos dalyviai. Šiuo metu finansų priežiūra yra finansuojama mišriu būdu: Lietuvos bankas finansuoja kredito įstaigų priežiūrą iš savo išteklių, Vertybinių popierių komisija yra finansuojama kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, Draudimo priežiūros komisija yra finansuojama iš esmės iš rinkos dalyvių.

Lietuvos banko įstatyme yra siūloma nustatyti principus, pagal kuriuos būtų skaičiuojami atskaitymai rinkos dalyviams, ir jie būtų skirtingi, priklausomai nuo rinkos dalyvio statuso ar pobūdžio, t. y. bankai mokėtų įmokas nuo savo vidutinio metinio turto, draudimo institucijos taip, kaip ir šiuo metu moka, mokėtų nuo pasirašytų draudimo įmokų, o kai kurios institucijos, tokios kaip mokėjimo įstaigos, mokėtų nuo apyvartos.

Kaip pažymima aiškinamajame rašte, šios įstatymų pataisos užtikrintų vienodą finansų rinkos subjektų priežiūros praktiką bei prisidėtų prie visos finansų sistemos stabilumo stiprinimo.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas