Planuojate skolintis būstui ‒ bus pakeitimų


Jūratė Gumuliauskienė / tv3.lt

2015-10-29 12:08

Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje įsigalios griežtesnis būsto paskolą imančių gyventojų mokumo vertinimas. Tikėtina, kad šie pakeitimai pakoreguos kai kurių gyventojų planus skolintis būstui. Tačiau naujoji tvarka turės teigiamo poveikio didinant gyventojų supratimą, kad ilgalaikius įsipareigojimus turime prisiimti tik gerai atlikę namų darbus ir racionaliai pasvėrę savo finansines galimybes.

Kas keičiasi? Pakeitimai yra keli. Dešimčia metų trumpinamas maksimalus galimas paskolos laikotarpis – nuo šiol būsto paskolą bus galima imti ne ilgesniam nei 30 metų terminui. Tiesa, tai bus aktualu nedaugeliui, nes būsto paskola Lietuvoje dažniausiai imama kone perpus trumpesniam laikotarpiui. Vidutinė „Swedbank“ būsto paskolos grąžinimo trukmė siekia maždaug 21 metus.

Kitas svarbus pakeitimas – pakoreguotas būdas, kaip kredito rinkos dalyviai turės apskaičiuoti gyventojų, ketinančių imti būsto paskolą, mokumą. Nuo šiol gyventojų mokumas bus vertinamas atsižvelgus ne tik į faktines palūkanų normas, kurios yra paskolos išdavimo metu, bet ir į galimus jų svyravimus ilguoju laikotarpiu. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad ateityje rinkoje augant bazinei palūkanų normai, paskola netaptų per didele našta ją paėmusiam asmeniui.

Beje, kai kuriuos pakeitimus galima vadinti jau galiojančios praktikos formalizavimu. Pavyzdžiui, dar iki šių pakeitimų „Swedbank“ klientų mokumo vertinime atsižvelgdavo ir į galimą palūkanų svyravimą, ir į tai, kad reali paskolos įmoka su realiomis palūkanomis ir realiu paskolos terminu neviršytų daugiau nei 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet būsto finansavimo rinkoje jaučiamas didesnis aktyvumas. Palankias sąlygas tam sudaro iki rekordinių aukštumų išaugęs būsto įperkamumas, geri gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir didelė naujos statybos būsto pasiūla. Palankus kriterijus skolintis yra ir ypač žema palūkanų norma. Nors jų augimo artimiausius metus ekonomistai neprognozuoja, tačiau vadovaujantis ankstesnių ekonomikos ciklų patirtimi, anksčiau ar vėliau palūkanos tikrai turėtų augti.

Palūkanų svyravimo amplitudė, kaip rodo nesena patirtis, gali būti labai didelė. Prieš pat ekonomikos krizę 2009-aisiais kintanti būsto paskolos eurais palūkanų dalis Euribor buvo pasiekusi 5 proc. ribą. Planuodami ilgalaikį finansinį sprendimą gyventojai turėtų įvertinti – kokią dalį jų biudžete sudarys išaugusios būsto paskolos įmokos, jei palūkanų norma imtų kilti.

Nuo lapkričio įsigaliojantys pokyčiai pasitarnaus kaip dar viena atsakingo skolinimosi pamoka ugdant gyventojų finansų valdymo įpročius. Kelias pamokas krizės metu jau išmokome ‒ labiau analizuojame finansinių įsipareigojimų sąlygas ir aktyviau konsultuojamės su specialistais. Šiemet atliktos šalies gyventojų apklausos duomenimis, savo būsto paskolos sprendimu yra visiškai patenkintas ir nieko nenorėtų keisti vienas iš trijų būsto paskolos gavėjų. Prieš ketverius metus visiškai sprendimu patenkintų gyventojų tebuvo 10 procentų.

Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė

- Jūratė Gumuliauskienė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas