Plastinė chirurgija – tarp gėrio ir blogio (1)

(Puslapis 1 iš 5)


AFP/SCANPIX nuotr.

Neringa Medutytė / Ekonomika.lt

2011-03-31 07:04

Retas, išgirdęs kalbant apie plastinę chirurgiją, prieš akis mato ne dailias žurnalų viršelių herojų linijas, bet žmones, kuriems šios srities specialistai grąžina išvaizdą po avarijų, traumų, ar tuos, kurie nuo vaikystės kentė patyčias dėl įgimto veido ar kūno defekto.

Gydytojai sako, kad pacientų, norinčių tiesiog save patobulinti, – mažuma. Smukusi valstybinių institucijų ir piliečių pagarba ne tik gyvybei, bet ir gydytojams iškreipia šių specialistų darbą, o privati medicina dar sunkiai randa vietą ilguose biurokratijos koridoriuose.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ tęsia pokalbių ciklą su gydytojais ir šį kartą pateikia išskirtinę diskusiją su trijų didžiausių plastinės chirurgijos klinikų Lietuvoje specialistais.

Diskusijoje dalyvavo Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas medicinos mokslų daktaras Darius Radzevičius, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lithuanica“ pirmininkas, „VitkusClinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Veido ir žandikaulių skyriaus vedėjas, DR klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Renaldas Vaičiūnas, Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos prezidentas, DR klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Dainius Balčiūnas.

Atrodo, kad apie jus ir kolegas girdime nuolat. Tačiau retai kas susimąsto, koks iš tikrųjų yra kasdienis jūsų darbas. Ko visuomenė nežino apie plastinę rekonstrukcinę chirurgiją?

D. Jauniškis: Mes visada vaikštome peilio ašmenimis. Nedidelis nukrypimas – ir iš karto puola žurnalistai, advokatai. Žinoma, to neišvengsime. Žmonės turi suprasti, kad pacientams nelinkime blogo – mes norime padėti ir nesvarbu, ar tai smulkus defektas, ar didelė rekonstrukcinė operacija. Darbas sudėtingas, dirbame su audiniais, pasitaiko, kad ne visada gali prognozuoti, kaip gis.

D. Radzevičius: Gal žmonės įsivaizduoja, kad mes lyg teptuku paišome. Nesame skulptoriai, mes esame gydytojai chirurgai. Plastinės operacijos rizikingos, nes sveiki pacientai ateina pasitobulinti veido ar kūno linijų. Chiruginė korekcija – rimtas įsikišimas į žmogaus kūną, tad visuomet egzistuoja komplikacijų, infekcijų, siūlių netoleravimo rizika. Šiai chirurgijos šakai būdinga, kad pacientui gali nepatikti gautas rezultatas.

Aš, pavyzdžiui, per metus operuoju apie šimtą vaikų nuo 3 iki 4 mėnesių, kuriems įgimtos plaštakos deformacijos. Kai kuriuos iš šių vaikų operuoju po kelis kartus. Ar tai kam nors įdomu? Plastinė chirurgija – tai ir rekonstrukcinė chirurgija, kai operuojami tiek vaikai, turintys įgimtų defektų, tiek suaugusieji, turintys įgimtų ir įgytų defektų. Tai ne vien nosies ir krūtų korekcija, kaip gali kai kam atrodyti.

Straipsnio puslapiai:

- Neringa Medutytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas