Populiariųjų mokslų gerbėjams – bedarbių gretos?


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-07-14 07:17

Daugelis studentų ir toliau renkasi „prestižinių“ populiariųjų socialinių mokslų studijų kryptis, rodo pirminiai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti pageidavimų į universitetus sąrašai. Paskutinius keletą metų geidžiamiausių studijų penketuke išsirikiuoja socialinių mokslų atstovės – teisė ir įvairios vadybos bei finansų ir ekonomikos studijų programos, tad tikėtina, jog tokios tendencijos išliks ir šiemet.

„Jau keletą metų turime paradoksalią situaciją - Lietuvos įmonių vadovai, darbdaviai skundžiasi technologijų specialistų trūkumu, o abiturientams renkantis studijas, inžinerinės pakraipos specialistus ruošiančios studijų programos sulaukia mažiau dėmesio“, - teigia daugiau nei 120 IT įmonių ir aukštųjų mokyklų vienijančios asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

Verslo eksperto teigimu, 2011 m. sausį darbo biržoje buvo 33 tūkst. registruotų bedarbių su aukštuoju išsilavinimu, iš kurių 5,7 tūkst. buvo ką tik studijas baigę aukštųjų mokyklų absolventai. Daugiausia ieškančių darbo buvo tarp įgijusių verslo vadybos, teisės, apskaitos, ekonomikos, verslo ir viešojo administravimo specialybes.

„Darbo biržos klientų „top“ dešimtuke nėra nė vienos technologijų specialybės, išskyrus statybų inžineriją. Akivaizdu, jog šiandien besirenkantys populiariųjų socialinių mokslų studijas ateityje labiau rizikuoja likti be darbo, nes jau dabar darbo rinkoje jaučiamas ženklus šių specialistų perteklius“, - prognozuoja ekspertas.

Šių metų birželį pageidavimų universitetuose studijuoti socialinius mokslus buvo registruota bene penkiskart daugiau nei prašymų mokytis technologijos specialybes. Pirminiame Lietuvos universtitetų bendrajame priėmime birželį buvo registruota per 10 000 pageidavimų studijuoti socialinių mokslų studijų kryptis, kai tuo tarpu studijuoti technologijas norą pareiškė vos 2000 būsimų studentų.

Pasak verslo eksperto, tendenciją rinktis intuityviai suvokiamus ir lengviau studijuojamus socialinius mokslus užuot gilinusis į technologijas lėmė per pastaruosius keletą metų susiformavęs konkrečių specialybių dirbtinis „prestižas“ ir abejingas požiūris į technologijas švietimo sistemoje.

„Teisininko ar finansininko profesija iki šiol moksleiviams asocijavosi su užtikrinta finansine padėtimi ir statusu visuomenėje, kita vertus, moksleiviai beveik neturi galimybių susipažinti su technologine kūryba, mokyklose trūksta naujų technologijų patrauklumui atskleisti reikalingos kvalifikacijos, mokymo programų ir įrangos, o formalioji programa suformavo itin fragmentišką ir nepatrauklų šios krypties profesijų paveikslą“, - paaiškina A. Plečkaitis.

Jo teigimu, šiuo metu nėra kitos išeities, tik bendromis verslo atstovų bei švietimo ir mokslo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų pastangomis nedelsiant keisti susiklosčiusią situaciją, dėl kurios nukenčia tiek ne ypač perspektyvias specialybes pasirenkantys jaunuoliai, tiek šalies verslas.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas