Povilas Stankevičius: Akcijų rinkų šuoliai atsispindi ir gyventojų kišenėse

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. DNB banko Ekonominių tyrimų departamento analitikas Povilas Stankevičius

2016-02-19 11:46

Nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos. Europos akcijos prarado virš 10 proc. savo vertės, o JAV rinka krito beveik 6 proc. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys. Paprastiems gyventojams taip pat svarbu, kaip svyravimai ir panika rinkose paveiks jų asmeninę finansinę situaciją. Nemažai žmonių kaupia pensijų fonduose, be to, ženklūs akcijų rinkų kritimai ir kilimai dažnai sutampa su palūkanų normų pokyčiais, kurie, savo ruožtu, paveikia paskolų ir indėlių sąlygas. Taigi, akcijų svyravimai ir panika rinkose daro įtaką eilinių gyventojų finansinei padėčiai.

Šiuo metu galime išskirti tris pagrindinius veiksnius, lemiančius tolimesnius neramumus finansų pasaulyje.

Kinijos „kieto nusileidimo“ baimė

Praeitą rugpjūtį, Kinijai devalvavus juanį 5 proc. JAV dolerio atžvilgiu, buvo išprovokuotas staigus rinkų smigimas. Suprasdami, kad skola ir neefektyviu kapitalo paskirstymu paremtas Kinijos augimas lėtėja, investuotojai stengiasi atsikratyti juaniu denominuoto turto, sudarydami spaudimą valiutai kristi žemyn. Kinijos rezervai, naudojami valiutos stabilizavimui nuo rugpjūčio mažėja 100-150 mlrd. JAV dolerių per mėnesį. Daugelis investuotojų baiminasi, kad sparčiai senkant valiutos rezervams, juanis neatlaikys rinkos spaudimo, o ženklus nuvertėjimas sukels dar didesnę paniką.

Centrinių bankų pinigų politika pranašauja tolimesnius akcijų svyravimus

Lėtėjant ekonomikai, investuotojai vis labiau tikisi didesnio monetarinio stimulo iš ECB, Japonijos centrinio banko ir lėtesnio palūkanų kėlimo JAV ir D. Britanijoje. Akcijos, kurių kainos tiesiogiai priklauso nuo palūkanų normos, instinktyviai reaguoja į menkiausius centrinių bankų politikos pokyčius. Netikėti sprendimai, ir net griežti vadovų pasisakymai gali išprovokuoti staigų akcijų kritimą bei padidinti rinkų svyravimų tikimybę.

Mažėjantis pelningumas

Perkant įmonės akcijas, investuotojai gauna teisę į dalį bendrovių pelno. Tačiau stagnuojant ekonomikai verslo pajamų ir pelningumo rodikliai pakrypo žemyn. 2015 metais JAV S&P 500 indekso įmonių pelningumas neaugo, o didžiausių Europos įmonių, įtrauktų į STOXX 600 akcijų indeksą, pelnas krito beveik 5 proc. Todėl investuotojai, pripratę prie ženkliai didesnės investicijų grąžos pardavinėja akcijas pigiau. Jei pelningumas toliau kris, matysime vis daugiau korekcijų akcijų rinkose.

Akcijų rinkos šokdina ir gyventojus

Pirmiausia, pokyčius jaučia pensijų fondai. Daugiau negu trečdalis Lietuvos gyventojų taupo II pakopos investiciniuose pensijų fonduose. Bendras šių fondų valdomas turtas šiuo metu sudaro virš 2 mlrd. eurų. Iš šių lėšų beveik 40 proc. yra investuota į akcijas. Natūralu, kad kaupiantieji netrykšto džiaugsmu, stebėdami naujausias fondų rezultatų ataskaitas. Tačiau panikuoti neverta, kadangi pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas. Nepaisant trumpalaikių svyravimų nuo 1970 metų MSCI pasaulio akcijų indeksas vidutiniškai per metus atneša 7,5 proc. grąžą. Kadangi kaupimas pensijai vyksta ne vienerius metus, geriausi rezultatai yra pasiekiami fonduose taupant iki pat senatvės. O artėjant pensijos amžiui, rekomenduotina sukauptus pinigus perkelti į saugesnius fondus. Be to, Lietuvoje aktyvių akcijos rinkos dalyvių yra pakankamai mažai, o štai paskolas arba indėlius turinčių yra dauguma.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas