Povilas Stankevičius. Ar kylančios kainos gali paskatinti vartojimą? (1)


Asmeninio archyvo nuotr. DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius

2017-01-06 18:13

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Sparčiai augantis darbo užmokestis ir brangstanti energija kels vartojimo kainas. Įtampa darbo rinkoje skatina atlyginimų kilimą – trečią praeitų metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 7,9 proc. Didėjant darbo sąnaudoms, norėdami išsaugoti pelningumą, darbdaviai didina galutines prekių ir paslaugų kainas, todėl Lietuvoje šiemet galima tikėtis spartesnės infliacijos. Taip pat, jei OPEC ir kitoms naftą išgaunančioms šalims pavyks įgyvendinti susitarimą riboti naftos gavybą (o tokių ženklų jau esama), žaliavos kaina kils. Todėl prie infliacijos galimai prisidės brangstanti energija ir didėjančios transportavimo sąnaudos.

Brangstančios prekės ir paslaugos ilguoju laikotarpiu mažina gyventojų vartojimą. Augant kainoms už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti mažiau produktų – traukiasi realios vartotojų pajamos. Sparčiau už kainas kylantys atlyginimai Lietuvoje kol kas palaiko perkamąją vartotojų galią. Vis dėlto, galimas energijos kainų šuolis gali ištirpdyti šį atotrūkį, o kartu ir lėtinti vartojimo apsukas. Taip pat suveikia ir psichologinis faktorius: gyventojai ne itin noriai moka didesnes pinigų sumas už tas pačias prekes. Suvokimas, jog vartojimas darosi per brangus skatina gyventojus ieškoti vertės kitose šalyse – dažnėja apsipirkimai Lenkijoje ir pigesnių produktų paieškos internetu.

Vis dėlto, artimiausiu laikotarpiu augančios kainos gali nesumažinti, o atvirkščiai – padidinti - vidaus vartojimą. Lietuvos gyventojai tikėdamiesi, jog ateityje kainos sparčiai kils ir norėdami sutaupyti, šiuo metu gali apsipirkinėti sparčiau nei įprasta. Pavyzdžiui, prieš kovą didėsiančius akcizus galime laukti alkoholio ir tabako prekybos apyvartos šuolio. Augančių kainų lūkesčiai taip pat gali padidinti ir investicinio turto paklausą. Kylant nekilnojamojo turto kainoms, dažniausiai tikimasi, jog būstas brangs ir ateityje. Tokiu atveju vartotojai ir investuotojai noriai perka net ir brangų nekilnojamąjį turtą, tikėdamiesi, jog ilgainiui jų turimo turto vertė išaugs. Todėl, nors ilguoju laikotarpiu spartėjanti infliacija gali apsunkinti vartojimo augimą, artimiausiu metu susidaro sąlygos vidaus paklausai ir vartojimui Lietuvoje didėti.

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas