Povilas Stankevičius: „Brexit“ scenarijus paveiktų Lietuvos nekilnojamojo turto rinką (1)


Asmeninio archyvo nuotr. DNB banko Ekonominių tyrimų departamento analitikas Povilas Stankevičius

2016-03-25 15:17

Jungtinės Karalystės referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos kelia rūpesčius ne tik Europos politikams, investuotojams ir emigravusiems darbuotojams. „Brexit“ pasekmes pajustų ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, jau kelerius metus glaudžiai susijusi su emigrantų parsiunčiamų pinigų srautais.

JK vykstančiose apklausose dėl „Brexit“, balsų rezultatai yra pasiskirstę beveik tolygiai. „Financial Times“ apklausų vidurkis rodo, kad net 40 proc. dalyvių pasisako už išėjimą iš ES, tuo tarpu 45 proc. balsuoja prieš. Investuotojų baimė pasireiškia krentant svaro kursui, bet dėl glaudžių migracijos ryšių pažeidžiamos tampa ir tokios, iš pirmo žvilgsnio tolimos rinkos, kaip Lietuvos nekilnojamasis turtas.

Susirasdami darbus Norvegijoje, Airijoje ar JK, Lietuvos piliečiai kelis kartus didesnius atlyginimus taupo grįžimui į Lietuvą arba dalį lėšų perveda artimiesiems, gyvenantiems Lietuvoje. Taip emigracija pagilina ekonominius ryšius su kitomis valstybėmis. „Eurostat“ duomenimis, 2014 metais virš 15 proc. visų užsienyje dirbančių lietuvių atlyginimų ir asmeninių pervedimų iš užsienio buvo iš JK. Įdomu, kad nuo 2009 metų nekilnojamo turto sandorių skaičius pradėjo koreliuoti su darbuotojų iš užsienio pervedamais pinigais. Žiūrint iš statistikos pusės, nuo 2009 metų ši koreliacija siekia 75 proc. – t.y. ryšys tarp nekilnojamo turto rinkos ir pinigų srauto iš užsienio itin glaudus. Kitaip tariant, už svetur uždirbtus pinigus, gimtinėje grįžę lietuviai perka butus bei namus.

Imigracija yra viena iš pagrindinių JK referendumo priežasčių. Esant žemam nedarbo lygiui, pakankamai aukštiems atlyginimams ir ES taisyklėms leidžiant be jokių sunkumų kirsti sieną, ES gyventojų imigracijos lygis JK yra rekordiškai aukštas. Jau dabar sąlygos yra griežtinamos, o JK piliečiams nubalsavus už išstojimą, migracijos taisyklės būtų dar labiau apribotos: ES piliečiai turėtų mažiau teisių ir galimybių susirasti darbą. Tai sumažintų pinigų srautus iš Jungtinės Karalystės.

Jeigu pastaraisiais metais Lietuvoje užfiksuotas glaudus ryšys tarp užsienio pinigų srauto ir nekilnojamojo turto rinkos išsilaikys, sumažėję pervedimai iš JK gali neigiamai paveikti ir atsigavusį būsto rinkos aktyvumą. Laikui bėgant, darbuotojų migracija persiorientuotų į kitas šalis – dar labiau padidėtų iškeliaujančių į Norvegiją, Daniją, Airiją, todėl ir pervedimų iš užsienio kiekis atsigautų. Tačiau artimiausiu metu, sumažėjusi būsto paklausa pakoreguotų NT vystytųjų užmojus, o ūkis ilgesniam laikui prarastų potencialų augimo šaltinį.

 

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas