Povilas Stankevičius. ECB įžvelgiant mažiau rizikų, euras pabrango

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Povilas Stankevičius

2017-03-10 10:02

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Todėl, nors sumažėjusios rizikos paskatino palūkanų šoktelėjimą, ilgalaikėje perspektyvoje, skolinimosi kainos ir euro kursas dar bus prispausti ECB kiekybinio skatinimo programos. Taip pat, panašu, jog spaudos konferencijoje Draghi stengėsi „pririšti“ rinkų dalyvių lūkesčius prie atlyginimų augimo tempo euro zonoje.

Viena iš svarbiausių ECB spaudos konferencijos žinučių buvo stipriai sumažėjusios ekonominio sulėtėjimo rizikos. Pastaruoju metu ekonominiai rodikliai iš tiesų fiksavo ciklinį euro zonos ekonomikos pagyvėjimą. Aukštesnės energijos kainos taip pat padidino infliaciją: pieš metus nukritusi iki -0,2 proc. euro zonos infliacija jau siekia net 2 proc.

Pagal ECB, augančios kainos ir optimistiniai ekonominių vertinimų rodiklių rezultatai sumažino riziką, jog regiono ekonomika gali staiga sulėtėti. Kartu nukrito ir tikimybė, jog ateityje prireiks dar didesnio stimulo iš ECB, vėl kertant palūkanų normas, arba dar labiau išplečiant kiekybinio skatinimo programą. Dėl šios priežasties dabartinės palūkanų normos, kurias paveikia visi galimi ateities scenarijai, rinkose šiek tiek paaugo. Taip pat šoktelėjo ir euro kursas JAV dolerio atžvilgiu.

Nemažiau svarbus buvo M. Draghi teiginys, jog dabartinės pagreitėjusios infliacijos nei iš tolo neužtenka sumažinti pinigų politikos apsukas. Spartų kainų augimą daugiausiai lemia baziniai energijos kainų efektai: prieš metus nafta kainavo mažiau nei 40 JAV dolerių už barelį, o dabar kainuoja virš 50. Tikėtina, kad ateityje šis efektas sumažės. Todėl pagal ECB, infliacija kol kas nėra patvari ilguoju laikotarpiu. Rinkų dalyviams toks požiūris gali reikšti, jog centrinio banko planai nesikeičia - dabartinis monetarinio skatinimo kiekis bus išlaikytas bent iki šių metų gruodžio. Todėl, dabartinis palūkanų normų šoktelėjimas, o kartu ir euro kurso pakilimas gali ilgai nesitęsti.

Įdomiausia ECB užuomina buvo M. Draghi pasisakymas, jog centrinio banko infliacijos lūkesčiai priklausys nuo euro zonos darbo rinkos ir atlyginimų kilimo. Augantys atlyginimai padidina įmonių kaštus, o kartu ir galutines prekių ir paslaugų kainas. Taip pat šylanti darbo rinka ir didesnis darbo užmokestis skatina vartotojų paklausos augimą. Kylant kainoms, darbuotojai tikisi sparčiau augančių atlyginimų – taip pradeda suktis ekonomiškai sveika infliacinė spiralė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Rokas Grajauskas. Eksporto šuolis aukštyn – gera žinia 300 tūkst. darbuotojų

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto ...

Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių ...

Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su ...

Įmonės pažada, kad atlyginimai augs ne tik šiais metais

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų ...

Žilvinas Šilėnas. Alkoholio ateitis Lietuvoje: Europa ar Islamo valstybė

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios ...

Laura Galdikienė. Kur slypi tikrosios pajamų nelygybės priežastys?

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau ...

Analitikai: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia ...

Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie ...

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas