Povilas Stankevičius. ECB įžvelgiant mažiau rizikų, euras pabrango

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Povilas Stankevičius

2017-03-10 10:02

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Todėl, nors sumažėjusios rizikos paskatino palūkanų šoktelėjimą, ilgalaikėje perspektyvoje, skolinimosi kainos ir euro kursas dar bus prispausti ECB kiekybinio skatinimo programos. Taip pat, panašu, jog spaudos konferencijoje Draghi stengėsi „pririšti“ rinkų dalyvių lūkesčius prie atlyginimų augimo tempo euro zonoje.

Viena iš svarbiausių ECB spaudos konferencijos žinučių buvo stipriai sumažėjusios ekonominio sulėtėjimo rizikos. Pastaruoju metu ekonominiai rodikliai iš tiesų fiksavo ciklinį euro zonos ekonomikos pagyvėjimą. Aukštesnės energijos kainos taip pat padidino infliaciją: pieš metus nukritusi iki -0,2 proc. euro zonos infliacija jau siekia net 2 proc.

Pagal ECB, augančios kainos ir optimistiniai ekonominių vertinimų rodiklių rezultatai sumažino riziką, jog regiono ekonomika gali staiga sulėtėti. Kartu nukrito ir tikimybė, jog ateityje prireiks dar didesnio stimulo iš ECB, vėl kertant palūkanų normas, arba dar labiau išplečiant kiekybinio skatinimo programą. Dėl šios priežasties dabartinės palūkanų normos, kurias paveikia visi galimi ateities scenarijai, rinkose šiek tiek paaugo. Taip pat šoktelėjo ir euro kursas JAV dolerio atžvilgiu.

Nemažiau svarbus buvo M. Draghi teiginys, jog dabartinės pagreitėjusios infliacijos nei iš tolo neužtenka sumažinti pinigų politikos apsukas. Spartų kainų augimą daugiausiai lemia baziniai energijos kainų efektai: prieš metus nafta kainavo mažiau nei 40 JAV dolerių už barelį, o dabar kainuoja virš 50. Tikėtina, kad ateityje šis efektas sumažės. Todėl pagal ECB, infliacija kol kas nėra patvari ilguoju laikotarpiu. Rinkų dalyviams toks požiūris gali reikšti, jog centrinio banko planai nesikeičia - dabartinis monetarinio skatinimo kiekis bus išlaikytas bent iki šių metų gruodžio. Todėl, dabartinis palūkanų normų šoktelėjimas, o kartu ir euro kurso pakilimas gali ilgai nesitęsti.

Įdomiausia ECB užuomina buvo M. Draghi pasisakymas, jog centrinio banko infliacijos lūkesčiai priklausys nuo euro zonos darbo rinkos ir atlyginimų kilimo. Augantys atlyginimai padidina įmonių kaštus, o kartu ir galutines prekių ir paslaugų kainas. Taip pat šylanti darbo rinka ir didesnis darbo užmokestis skatina vartotojų paklausos augimą. Kylant kainoms, darbuotojai tikisi sparčiau augančių atlyginimų – taip pradeda suktis ekonomiškai sveika infliacinė spiralė.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas