Povilas Stankevičius. Kodėl apelsinas Vokietijoje nelygu apelsinui Lietuvoje?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius

2017-02-14 17:48

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje.

Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją. Tačiau gyventojai vis dažniau prabyla apie tai, kad maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių ar paslaugų kainos nuolat auga ir yra didesnės, nei svetur. Kaip įrodymas, pasitelkiami ir kelerių metų senumo lietuviški, ir vos prieš kelias minutes svečioje šalyje kasos aparato išspausdinti čekiai.

Šitaip lyginama tai, ko palyginti neįmanoma. Kodėl? Pirmiausiai, dėl nevienodo konkurencijos lygio skirtingose šalyse. Kuo pardavėjų konkurencija didesnė, tuo geriau vartotojui. Tą rodo ir mūsų pačių patirtis, kad ir telekomunikacijų sektoriuje. Tokių tendencijų galima įžvelgti ir aviacijos sektoriuje, kuriame įsitvirtina pigių skrydžių bendrovės. Konkurencija priverčia įmones dirbti kuo efektyviau, jos iki menkiausių detalių ištobulina procesus, kad šie reikalautų kuo mažiau sąnaudų. Tai leidžia pasiūlyti pigesnių prekių galutiniams vartotojams.

Lyginant kainas, būtina atsižvelgti ir į tai, kad kiekvienoje šalyje vis kitokia yra sąnaudų bazė. Skiriasi darbuotojų atlyginimai, verslo mokami mokesčiai, nuomos kainos, jei pastatai nuomojami, statybų kainos, jei jie statomi ir daugybė kitų dedamųjų. Visos šios prekybininkų sąnaudos galiausiai taip pat tampa galutinės produkto kainos dalimi.

Reikia turėti galvoje, kad visose šalyse kainas veikia gabenimo kaštai, kurie taip pat gerokai skiriasi dėl įvairių priežasčių. Atstumas – tik viena iš jų. Atvežti apelsinus iš Ispanijos į, tarkime, Vokietiją, kainuoja pigiau, nei į Lietuvą. Kita vertus, nėra abejonių, kad tikėtinas degalų brangimas ilgainiui paveiks visas – ir prekių, ir paslaugų – kainas.

Jas veikia ir mokestinė aplinka. Jei vienai ar kitai produktų grupei taikomos PVM lengvatos, galutinė kaina, tikėtina, taip pat bus mažesnė. Lietuvoje visiems maisto produktams taikomas 21 proc. PVM tarifas, tačiau, pavyzdžiui, Olandijoje maisto produktams taikomas 6 proc. PVM tarifas, Lenkijoje kai kuriems maisto produktams taikomas sumažintas 8-5 proc. PVM, ir pan.

Na ir galiausiai, jos didenybė paklausa, tiksliau paklausos ir konkurencijos santykis.

Prie mažos konkurencijos sąlygų, didelė paklausa leidžia kelti kainas – prekes vis tiek pirks. Tuo tarpu konkurencijai aštrėjant, didėja tikimybė įsivelti į kainų karus, kurie leidžia išlošti vartotojams. Prekybos sektoriuje pernai turėjome dvejopų naujienų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas