Povilas Stankevičius. Kodėl apelsinas Vokietijoje nelygu apelsinui Lietuvoje?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius

2017-02-14 17:48

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje.

Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją. Tačiau gyventojai vis dažniau prabyla apie tai, kad maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių ar paslaugų kainos nuolat auga ir yra didesnės, nei svetur. Kaip įrodymas, pasitelkiami ir kelerių metų senumo lietuviški, ir vos prieš kelias minutes svečioje šalyje kasos aparato išspausdinti čekiai.

Šitaip lyginama tai, ko palyginti neįmanoma. Kodėl? Pirmiausiai, dėl nevienodo konkurencijos lygio skirtingose šalyse. Kuo pardavėjų konkurencija didesnė, tuo geriau vartotojui. Tą rodo ir mūsų pačių patirtis, kad ir telekomunikacijų sektoriuje. Tokių tendencijų galima įžvelgti ir aviacijos sektoriuje, kuriame įsitvirtina pigių skrydžių bendrovės. Konkurencija priverčia įmones dirbti kuo efektyviau, jos iki menkiausių detalių ištobulina procesus, kad šie reikalautų kuo mažiau sąnaudų. Tai leidžia pasiūlyti pigesnių prekių galutiniams vartotojams.

Lyginant kainas, būtina atsižvelgti ir į tai, kad kiekvienoje šalyje vis kitokia yra sąnaudų bazė. Skiriasi darbuotojų atlyginimai, verslo mokami mokesčiai, nuomos kainos, jei pastatai nuomojami, statybų kainos, jei jie statomi ir daugybė kitų dedamųjų. Visos šios prekybininkų sąnaudos galiausiai taip pat tampa galutinės produkto kainos dalimi.

Reikia turėti galvoje, kad visose šalyse kainas veikia gabenimo kaštai, kurie taip pat gerokai skiriasi dėl įvairių priežasčių. Atstumas – tik viena iš jų. Atvežti apelsinus iš Ispanijos į, tarkime, Vokietiją, kainuoja pigiau, nei į Lietuvą. Kita vertus, nėra abejonių, kad tikėtinas degalų brangimas ilgainiui paveiks visas – ir prekių, ir paslaugų – kainas.

Jas veikia ir mokestinė aplinka. Jei vienai ar kitai produktų grupei taikomos PVM lengvatos, galutinė kaina, tikėtina, taip pat bus mažesnė. Lietuvoje visiems maisto produktams taikomas 21 proc. PVM tarifas, tačiau, pavyzdžiui, Olandijoje maisto produktams taikomas 6 proc. PVM tarifas, Lenkijoje kai kuriems maisto produktams taikomas sumažintas 8-5 proc. PVM, ir pan.

Na ir galiausiai, jos didenybė paklausa, tiksliau paklausos ir konkurencijos santykis.

Prie mažos konkurencijos sąlygų, didelė paklausa leidžia kelti kainas – prekes vis tiek pirks. Tuo tarpu konkurencijai aštrėjant, didėja tikimybė įsivelti į kainų karus, kurie leidžia išlošti vartotojams. Prekybos sektoriuje pernai turėjome dvejopų naujienų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs ...

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas