Povilas Stankevičius. Kodėl apelsinas Vokietijoje nelygu apelsinui Lietuvoje?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius

2017-02-14 17:48

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje.

Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją. Tačiau gyventojai vis dažniau prabyla apie tai, kad maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių ar paslaugų kainos nuolat auga ir yra didesnės, nei svetur. Kaip įrodymas, pasitelkiami ir kelerių metų senumo lietuviški, ir vos prieš kelias minutes svečioje šalyje kasos aparato išspausdinti čekiai.

Šitaip lyginama tai, ko palyginti neįmanoma. Kodėl? Pirmiausiai, dėl nevienodo konkurencijos lygio skirtingose šalyse. Kuo pardavėjų konkurencija didesnė, tuo geriau vartotojui. Tą rodo ir mūsų pačių patirtis, kad ir telekomunikacijų sektoriuje. Tokių tendencijų galima įžvelgti ir aviacijos sektoriuje, kuriame įsitvirtina pigių skrydžių bendrovės. Konkurencija priverčia įmones dirbti kuo efektyviau, jos iki menkiausių detalių ištobulina procesus, kad šie reikalautų kuo mažiau sąnaudų. Tai leidžia pasiūlyti pigesnių prekių galutiniams vartotojams.

Lyginant kainas, būtina atsižvelgti ir į tai, kad kiekvienoje šalyje vis kitokia yra sąnaudų bazė. Skiriasi darbuotojų atlyginimai, verslo mokami mokesčiai, nuomos kainos, jei pastatai nuomojami, statybų kainos, jei jie statomi ir daugybė kitų dedamųjų. Visos šios prekybininkų sąnaudos galiausiai taip pat tampa galutinės produkto kainos dalimi.

Reikia turėti galvoje, kad visose šalyse kainas veikia gabenimo kaštai, kurie taip pat gerokai skiriasi dėl įvairių priežasčių. Atstumas – tik viena iš jų. Atvežti apelsinus iš Ispanijos į, tarkime, Vokietiją, kainuoja pigiau, nei į Lietuvą. Kita vertus, nėra abejonių, kad tikėtinas degalų brangimas ilgainiui paveiks visas – ir prekių, ir paslaugų – kainas.

Jas veikia ir mokestinė aplinka. Jei vienai ar kitai produktų grupei taikomos PVM lengvatos, galutinė kaina, tikėtina, taip pat bus mažesnė. Lietuvoje visiems maisto produktams taikomas 21 proc. PVM tarifas, tačiau, pavyzdžiui, Olandijoje maisto produktams taikomas 6 proc. PVM tarifas, Lenkijoje kai kuriems maisto produktams taikomas sumažintas 8-5 proc. PVM, ir pan.

Na ir galiausiai, jos didenybė paklausa, tiksliau paklausos ir konkurencijos santykis.

Prie mažos konkurencijos sąlygų, didelė paklausa leidžia kelti kainas – prekes vis tiek pirks. Tuo tarpu konkurencijai aštrėjant, didėja tikimybė įsivelti į kainų karus, kurie leidžia išlošti vartotojams. Prekybos sektoriuje pernai turėjome dvejopų naujienų.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

Žilvinas Šilėnas. Savivaldybės išsukinėja saugiklius

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms ...

Laura Galdikienė. Solidūs atlyginimai viešajame sektoriuje – tik įgyvendinus reformas

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. ...

Robertas Dargis: mums sunku susikalbėti su valdžia

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ...

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų ...

Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali ...

Didžiulė išlaidų našta lietuvius verčia uždarbiauti papildomai

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo ...

Vaiva Šečkutė. Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą?

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas