Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?


DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius

2017-04-25 16:02

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla. Vis dėlto, nors dauguma rinkų dalyvių tikisi Macrono pergalės, šiuo metu Europai itin reikalingą populizmo pralaimėjimą skelbti dar per anksti.

Finansų rinkose ilgą laiką tvyrojo nerimas dėl Prancūzijos rinkimų baigties. Rizika, jog Le Pen pergalė gali reikšti Frexit – Prancūzijos išstojimą iš euro zonos ir ES – laikė žemai prispaudusi euro kursą, o investuotojų rizikos apetitas buvo ribotas. Daugumai rinkėjų apklausų rodant, jog antrame ture Macronas garantuotai laimės prieš Le Pen, rinkų dalyviai mano, jog politinė rizika visoje Europoje sumažėjo. Todėl kyla euro kursas, pinga saugumo užuovėjomis laikomos Vokietijos obligacijos, o Prancūzijos vyriausybės skolinimosi kaštai krenta. Taip pat padidėjęs investuotojų rizikos apetitas artimiausiu metu gali pakelti akcijų kainas.

Nors pirmo rinkimų turo rezultatai ir politinės prognozės nuteikia optimistiškai, džiaugtis gali būti ankstoka. Pagal Ifop apklausas ir pirmo turo rezultatų projekcijas Emmanuelis Macronas antrame ture turėtų surinkti virš 60 proc. rinkėjų balsų. Vis dėlto, ši prognozė remiasi prielaida, jog net pusė iš 7 milijonų rinkėjų, balsavusių už kitą euro skeptiką Jean-Luc Mélenchoną skirtų savo balsą Macronui, o tik 12 proc. šių rinkėjų perbėgtų į Le Pen pusę.

Tolimosios kairės atstovas Mélenchonas ilgą laiką buvo laikomas „mirtinu“ ultra dešiniosios Le Pen priešu. Todėl apklausų vertintojai nesitiki, jog antrame ture Le Pen pavyks privilioti į socializmą rinkusius Mélenchono rinkėjus. Vis dėlto, pastaruoju metu visame pasaulyje galėjome stebėti augančią tendenciją rinkimuose arba referendumuose balsuoti ne už ideologiją, bet už pokyčius žadančius politikus. Verta pasvarstyti, ar prielaida, jog į kraštutinumus linkę rinkėjai liks ištikimi politinei ideologijai ir nebus suvilioti žadamais pokyčiais, iš tiesų yra teisinga, o Macrono pergalė – garantuota.

Le Pen pralaimėjimas ir Prancūzijos triumfas prieš populizmą yra itin reikalingas dabartinei Europai. Kylant geopolitinei įtampai bei oficialiai prasidėjus Brexit procesui tampa svarbu, jog Europos Sąjunga ir euro zona išliktų vieningos ir tęstų ekonominę bei socialinę šalių integraciją. Vienybė Europoje reikštų ne tik teigiamas rinkų dalyvių emocijas artimuoju laikotarpiu bet ir ilgalaikį stabilumą. Belieka tikėtis, kad Emmanuelio Macrono žadamos reformos privilios daugiau į kraštutinumus linkusių rinkėjų, nei Le Pen populizmas.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas