Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja


Asmeninio archyvo nuotr. DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius

2017-07-13 16:23

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Norint išsivaduoti iš šio užburto rato, reikia paskatinti įmones neperduoti vartotojams išaugusių darbo kaštų, keliant galutines produktų kainas.

Neatsigaunant naftos kainoms, Europos centrinis bankas apkarpė euro zonos infliacijos prognozes. Lietuvoje taip pat galima pastebėti blėstantį energijos kainų efektą – metinė transporto priemonių degalų infliacija birželį sumažėjo nuo 9,2 iki 3,8 proc. Vis dėlto, skirtingai nei daugumoje euro zonos valstybių, atlyginimai ir bendros vartotojų kainos Lietuvoje auga gan sparčiai. DNB analitikai tikisi, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 3 proc.

Kylant atlyginimams, įmonės, norėdamos apsaugoti pelningumą, pakelia galutines prekių ir paslaugų kainas. Šis efektas labiausia matosi paslaugų sektoriuje, kur darbo užmokestis sudaro itin reikšmingą įmonės kaštų ir paslaugos antkainio dalį. Vartotojai, savo ruožtu, stebėdamiesi, jog kainos kyla, reikalauja aukštesnių atlyginimų. Ekonominei situacijai pagerėjus, vartotojai tikisi, jog jų darbo užmokestis didės ir ateityje, todėl vartojimas toliau auga – gyventojai perka brangiau kainuojančias prekes ir paslaugas. Verslo įmonės, matydamos, kad paklausa yra gyvybinga, toliau augančius darbo kaštus vėl įskaičiuoja į antkainius. Taip susidaro užburtas ratas, kai kylantys atlyginimai skatina kylančias kainas ir atvirkščiai.

Kainos gali pasiekti tam tikras psichologines ribas, kai net ir augant pajamoms, vartotojai nepasiryš pirkti prekės ar paslaugos, suvokdami kad kaina yra per toli atitrūkusi nuo realios produkto vertės. Pavyzdžiui, net ir patys turtingiausi vartotojai Lietuvoje tikriausiai nepirktų pieno pakelio, jei jis kainuotų 100 eurų – tai yra neadekvatu. Nors šis pavyzdys yra gan toli nuo realybės – sunku įsivaizduoti tokį brangų pieną – jis neblogai iliustruoja psichologinį vartotojų paklausos barjerą. Pastebėdami smarkiai pakilusias kainas, net aukštas pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai gali vartoti atsargiau. Matydamos, kad brangstančių produktų pardavimai krenta, įmonės toliau kainų nebekeltų.

Vis dėlto, niekas nenori, kad Lietuvoje kainos pakiltų tiek, kad visiems gyventojams tektų mažinti vartojimą. Todėl reikia sukurti įmonėms paskatą neperkelti darbo kaštų į galutines kainas. Tam, kad kylant darbo užmokesčiui nenukentėtų verslo pelningumas, reikia didinti darbo našumą, kuris šiuo metu Lietuvoje vos juda iš vietos. Brangiau kainuojantys darbuotojai turėtų atnešti įmonėms daugiau pajamų ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. Verslui reikia investuoti į efektyvumą didinantį kapitalą – naujas mašinas, įrenginius, IT sistemas. Darbuotojams, savo ruožtu, reikia kelti kompetenciją ir taip prisidėti prie vertės kūrimo. Taip skatinant našumą, įmonėms nebereikės išsaugant pelningumą perkelti darbo kaštų ant gyventojų pečių, o infliacija nebetirpins perkamosios vartotojų galios.

Close

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

Ieva Valeškaitė. Pelno mokestis – ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio ...

Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias ...

Nerijus Mačiulis. Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra ...

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas