Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja


Asmeninio archyvo nuotr. DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius

2017-07-13 16:23

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Norint išsivaduoti iš šio užburto rato, reikia paskatinti įmones neperduoti vartotojams išaugusių darbo kaštų, keliant galutines produktų kainas.

Neatsigaunant naftos kainoms, Europos centrinis bankas apkarpė euro zonos infliacijos prognozes. Lietuvoje taip pat galima pastebėti blėstantį energijos kainų efektą – metinė transporto priemonių degalų infliacija birželį sumažėjo nuo 9,2 iki 3,8 proc. Vis dėlto, skirtingai nei daugumoje euro zonos valstybių, atlyginimai ir bendros vartotojų kainos Lietuvoje auga gan sparčiai. DNB analitikai tikisi, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 3 proc.

Kylant atlyginimams, įmonės, norėdamos apsaugoti pelningumą, pakelia galutines prekių ir paslaugų kainas. Šis efektas labiausia matosi paslaugų sektoriuje, kur darbo užmokestis sudaro itin reikšmingą įmonės kaštų ir paslaugos antkainio dalį. Vartotojai, savo ruožtu, stebėdamiesi, jog kainos kyla, reikalauja aukštesnių atlyginimų. Ekonominei situacijai pagerėjus, vartotojai tikisi, jog jų darbo užmokestis didės ir ateityje, todėl vartojimas toliau auga – gyventojai perka brangiau kainuojančias prekes ir paslaugas. Verslo įmonės, matydamos, kad paklausa yra gyvybinga, toliau augančius darbo kaštus vėl įskaičiuoja į antkainius. Taip susidaro užburtas ratas, kai kylantys atlyginimai skatina kylančias kainas ir atvirkščiai.

Kainos gali pasiekti tam tikras psichologines ribas, kai net ir augant pajamoms, vartotojai nepasiryš pirkti prekės ar paslaugos, suvokdami kad kaina yra per toli atitrūkusi nuo realios produkto vertės. Pavyzdžiui, net ir patys turtingiausi vartotojai Lietuvoje tikriausiai nepirktų pieno pakelio, jei jis kainuotų 100 eurų – tai yra neadekvatu. Nors šis pavyzdys yra gan toli nuo realybės – sunku įsivaizduoti tokį brangų pieną – jis neblogai iliustruoja psichologinį vartotojų paklausos barjerą. Pastebėdami smarkiai pakilusias kainas, net aukštas pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai gali vartoti atsargiau. Matydamos, kad brangstančių produktų pardavimai krenta, įmonės toliau kainų nebekeltų.

Vis dėlto, niekas nenori, kad Lietuvoje kainos pakiltų tiek, kad visiems gyventojams tektų mažinti vartojimą. Todėl reikia sukurti įmonėms paskatą neperkelti darbo kaštų į galutines kainas. Tam, kad kylant darbo užmokesčiui nenukentėtų verslo pelningumas, reikia didinti darbo našumą, kuris šiuo metu Lietuvoje vos juda iš vietos. Brangiau kainuojantys darbuotojai turėtų atnešti įmonėms daugiau pajamų ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. Verslui reikia investuoti į efektyvumą didinantį kapitalą – naujas mašinas, įrenginius, IT sistemas. Darbuotojams, savo ruožtu, reikia kelti kompetenciją ir taip prisidėti prie vertės kūrimo. Taip skatinant našumą, įmonėms nebereikės išsaugant pelningumą perkelti darbo kaštų ant gyventojų pečių, o infliacija nebetirpins perkamosios vartotojų galios.

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas