Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja


Asmeninio archyvo nuotr. DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius

2017-07-13 16:23

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Norint išsivaduoti iš šio užburto rato, reikia paskatinti įmones neperduoti vartotojams išaugusių darbo kaštų, keliant galutines produktų kainas.

Neatsigaunant naftos kainoms, Europos centrinis bankas apkarpė euro zonos infliacijos prognozes. Lietuvoje taip pat galima pastebėti blėstantį energijos kainų efektą – metinė transporto priemonių degalų infliacija birželį sumažėjo nuo 9,2 iki 3,8 proc. Vis dėlto, skirtingai nei daugumoje euro zonos valstybių, atlyginimai ir bendros vartotojų kainos Lietuvoje auga gan sparčiai. DNB analitikai tikisi, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 3 proc.

Kylant atlyginimams, įmonės, norėdamos apsaugoti pelningumą, pakelia galutines prekių ir paslaugų kainas. Šis efektas labiausia matosi paslaugų sektoriuje, kur darbo užmokestis sudaro itin reikšmingą įmonės kaštų ir paslaugos antkainio dalį. Vartotojai, savo ruožtu, stebėdamiesi, jog kainos kyla, reikalauja aukštesnių atlyginimų. Ekonominei situacijai pagerėjus, vartotojai tikisi, jog jų darbo užmokestis didės ir ateityje, todėl vartojimas toliau auga – gyventojai perka brangiau kainuojančias prekes ir paslaugas. Verslo įmonės, matydamos, kad paklausa yra gyvybinga, toliau augančius darbo kaštus vėl įskaičiuoja į antkainius. Taip susidaro užburtas ratas, kai kylantys atlyginimai skatina kylančias kainas ir atvirkščiai.

Kainos gali pasiekti tam tikras psichologines ribas, kai net ir augant pajamoms, vartotojai nepasiryš pirkti prekės ar paslaugos, suvokdami kad kaina yra per toli atitrūkusi nuo realios produkto vertės. Pavyzdžiui, net ir patys turtingiausi vartotojai Lietuvoje tikriausiai nepirktų pieno pakelio, jei jis kainuotų 100 eurų – tai yra neadekvatu. Nors šis pavyzdys yra gan toli nuo realybės – sunku įsivaizduoti tokį brangų pieną – jis neblogai iliustruoja psichologinį vartotojų paklausos barjerą. Pastebėdami smarkiai pakilusias kainas, net aukštas pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai gali vartoti atsargiau. Matydamos, kad brangstančių produktų pardavimai krenta, įmonės toliau kainų nebekeltų.

Vis dėlto, niekas nenori, kad Lietuvoje kainos pakiltų tiek, kad visiems gyventojams tektų mažinti vartojimą. Todėl reikia sukurti įmonėms paskatą neperkelti darbo kaštų į galutines kainas. Tam, kad kylant darbo užmokesčiui nenukentėtų verslo pelningumas, reikia didinti darbo našumą, kuris šiuo metu Lietuvoje vos juda iš vietos. Brangiau kainuojantys darbuotojai turėtų atnešti įmonėms daugiau pajamų ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. Verslui reikia investuoti į efektyvumą didinantį kapitalą – naujas mašinas, įrenginius, IT sistemas. Darbuotojams, savo ruožtu, reikia kelti kompetenciją ir taip prisidėti prie vertės kūrimo. Taip skatinant našumą, įmonėms nebereikės išsaugant pelningumą perkelti darbo kaštų ant gyventojų pečių, o infliacija nebetirpins perkamosios vartotojų galios.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas