Povilas Stankevičius. Vyriausybės mokesčių pokyčiai neišspręs nelygybės problemos Lietuvoje


Asmeninio archyvo nuotr. Povilas Stankevičius

2017-06-02 17:49

Vyriausybės pasiūlytuose mokestinėse pertvarkose galima užtikti progresyvumo ir naštos mažinimo žemiausiam pajamų sluoksniui dvasią. Norint mažinti augančios pajamų nelygybės priežastis ir pasekmes, mokesčių sistema turėtų skatinti gyventojus savo jėgomis išlipti iš žemiausių pajamų sluoksnių, kartu optimaliai paskirstant socialines išmokas.

Kol kas naujuose pasiūlymuose matosi tik antrasis, socialinių išmokų didinimo komponentas, kuris nelygybės problemas „apdengs lapais“, bet jų neišspręs. Kitaip tariant, vietoj to kad įteikti meškerę, prižadėsime alkstantiesiems kalną žuvies, o kartu per bortą išmesime visas turimas meškeres.

Vyriausybės siūlomi mokesčių sistemos pokyčiai mažina naštą mažiausiai uždirbantiems. Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas ir išmokos auginantiems vaikus, pagerina mažas pajamas gaunančiųjų situaciją ir prisideda prie gimstamumo skatinimo. Todėl vyriausybės garsiai skelbiami pusė milijardo eurų socialinėms išmokoms ir skurdo mažinimui iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai.

Vis dėlto, papildomi 21-108 eurų per mėnesį neišspręs demografinės gimstamumo problemos Lietuvoje. Naštos palengvinimas mažiausiai uždirbantiems keliant NPD, ilguoju laikotarpiu nepakeis augančios nelygybės tendencijos. Norint auginti gimstamumą, reikia auginti vidurinę klasę ir suteikti galimybes gyventojams pasiekti stabilią finansinę būseną. Taip pat, norint užtikrinti mažėjančią pajamų nelygybę, reikia skatinti gyventojus savo jėgomis iškopti iš mažiausio pajamų sluoksnio.

Socialinė parama turi būti užtikrinta bet kurioje modernioje valstybėje. Vis dėlto, vyriausybė turėtų būti orientuota ne į gyventojų išlaikymą socialinėmis garantijomis - mažas pajamas gaunančiųjų prijungimą prie „gyvybės palaikymo“ sistemos. Vienas iš mokesčių politikos tikslų Lietuvoje turėtų būti mažinti gyventojų skaičių, kuriems toks „gyvybės palaikymas“ yra reikalingas.

Sudarant palankesnes mokestines sąlygas vidutines ir aukštesnes pajamas uždirbantiems gyventojams ir taip skatinant vidurinę klasę, augtų motyvacija dirbti ir trauktųsi žemiausias pajamas gaunančiųjų sluoksnis. Taip pat, natūraliai augančios pajamos ir didėjanti vidurinė klasė suneštų daugiau įmokų į valstybės biudžetą, kuriomis būtų galima efektyviau remti žemesniuosius socialinius sluoksnius.

Sprendžiant nelygybės problemą, Lietuvai vertėtų pasimokinti iš Latvijos, kur mokesčių progresyvumas įvedamas mažinant pajamų mokestį uždirbantiems iki 45 tūkst. eurų per metus. Džiugu, kad Lietuvoje skirsime 0,5 mlrd. eurų socialinėms išmokoms ir pensijoms. Bet tęsiant dabartinę politiką, ateityje ši išmokų suma tik didės, nors vidurinės klasės gyventojų, savo darbu sunešančių šiuos pinigus, skaičius mažės dėl prastų demografinių tendencijų ir nepakankamų paskatų kurti vertę.

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas