Požiūris: skaitmeninės technologijos keičia reklamos veidą

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Audrius Bareišis / Balsas.lt

2012-09-08 12:13

 Visame pasaulyje įprasti kiekvienam žmogui gyvenimiški procesai sparčiai persikelia į skaitmeninę erdvę. Lygiai tokios pačios tendencijos vyrauja ir reklamos srityje. Į klausimus apie ateities reklamos perspektyvas Balsas.lt atsakė kūrybinės agentūros “WHY NOT. Interactive“ direktorius Arnoldas Žvinys.

- Kokios tendencijos šiuo metu dominuoja reklamoje? 

- Reklama persikelia į internetą - „Facebook“, kiti socialiniai tinklai. Ateityje, be jokios abejonės, internetas taps svarbiausiu reklamos varikliuku. Tendencijos? Viskas bus realizuojama per naujausias technologijas. Šiuo metu labiausiai vystomos ne tiek naujos, kiek išmaniosios reklamos. Vakaruose tas vyksta jau kuris laikas. O Lietuvoje jau žengiami pirmieji žingsniai. Po kelerių metų „ateis“ išmanusis televizorius su įvairiomis funkcijomis.

Įvairūs socialiniai tinklai Lietuvoje jau pakankamai gerai išnaudojami. Reklamos užsakovai dalyvauja socialiniame gyvenime, bet kokybinis lygmuo dar nėra toks, kokio norėtųsi. Galima pastebėti, kad labai daug socialinių puslapių yra vienas kito kopija. Arba ateini į kokios kavinės puslapį ir nesupranti, kur pataikei. Būna pridėta visokių nesusijusių su kavinės veikla paveikslėlių, kačiukų, šuniukų ir pan.

Iki šiol manoma, kad auditoriją pavyks sudominti tik skelbiant linksmą turinį. Tačiau tokiu atveju prekinis ženklas tampa linksmo turinio, o ne kokybės simboliu. Derėtų paieškoti kitų formų. Vartotojas turi matyti, kad yra konkretus ženklas. Lietuvoje to trūksta, bet po truputi ateina.

- Ko labiausiai trūksta lietuviškoje reklamos rinkoje?

- Daugelio solidžių pasaulio kompanijų prekės ženklas pasakoja savo istoriją. Bet tai tinka tiems, kurie nori linksmai pateikti informaciją apie save. Savo istorijos pasakojimas labai gerai pasireiškia socialiniuose tinkluose.

Sudaromos galimybės papasakoti įmonės istoriją. Galima linksmą turinį dėti, bet jis turi pasakoti svarbius dalykus. Lietuvoje, kas daug investuoja į reklamą tą daro intuityviai. Kartais tai veikia, bet yra daugybė nesėkmingų pavyzdžių.

Būtina pabrėžti, kad reklamos versle labai svarbu įtraukti vartotoją. O „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai leidžia tą padaryti. Reklama skaitmeninėje erdvėje keičia forma. Tas labai svarbu psichologiškai, kai žmogus gali daryti įtaką rašydamas savo nuomonę ir pasiūlymus. Įmonė turėtų į tai atsižvelgti. Tinkamas pavyzdys, kai atsidaro nauja įmonė ir ji pradeda prisistatymą nuo to, kad kažkas yra specialiai daroma dėl vartotojų. Žmonės domisi, diskutuoja ir pataria, kaip tobulinti produktą ar paslaugą.

Dažniausiai, jei produktas yra geras, tai auditorijai labai įdomu jo priešistorė. Auditorijai smagu į tai įsitraukti ir tuo domėtis. Bet tas dažniausia veikia su didelėmis kompanijomis. Neseniai teko skaityti straipsnį apie išmaniuosius „Kraft Foods“ kavos aparatus. Jie nuskaito priėjusio žmogaus veidą. Tarkime, programa atpažįsta vaiką, tada sako, kad tau gal kavos dar negalima gerti. Tokie dalykai yra gerai pačiai įmonei. Ji tiesiogiai mato vartotoją. O tokiu būdu daug naudingos informacijos pavyksta surinkti.

Straipsnio puslapiai:

- Audrius Bareišis

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas