Požiūris: skaitmeninės technologijos keičia reklamos veidą

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Audrius Bareišis / Balsas.lt

2012-09-08 12:13

 Visame pasaulyje įprasti kiekvienam žmogui gyvenimiški procesai sparčiai persikelia į skaitmeninę erdvę. Lygiai tokios pačios tendencijos vyrauja ir reklamos srityje. Į klausimus apie ateities reklamos perspektyvas Balsas.lt atsakė kūrybinės agentūros “WHY NOT. Interactive“ direktorius Arnoldas Žvinys.

- Kokios tendencijos šiuo metu dominuoja reklamoje? 

- Reklama persikelia į internetą - „Facebook“, kiti socialiniai tinklai. Ateityje, be jokios abejonės, internetas taps svarbiausiu reklamos varikliuku. Tendencijos? Viskas bus realizuojama per naujausias technologijas. Šiuo metu labiausiai vystomos ne tiek naujos, kiek išmaniosios reklamos. Vakaruose tas vyksta jau kuris laikas. O Lietuvoje jau žengiami pirmieji žingsniai. Po kelerių metų „ateis“ išmanusis televizorius su įvairiomis funkcijomis.

Įvairūs socialiniai tinklai Lietuvoje jau pakankamai gerai išnaudojami. Reklamos užsakovai dalyvauja socialiniame gyvenime, bet kokybinis lygmuo dar nėra toks, kokio norėtųsi. Galima pastebėti, kad labai daug socialinių puslapių yra vienas kito kopija. Arba ateini į kokios kavinės puslapį ir nesupranti, kur pataikei. Būna pridėta visokių nesusijusių su kavinės veikla paveikslėlių, kačiukų, šuniukų ir pan.

Iki šiol manoma, kad auditoriją pavyks sudominti tik skelbiant linksmą turinį. Tačiau tokiu atveju prekinis ženklas tampa linksmo turinio, o ne kokybės simboliu. Derėtų paieškoti kitų formų. Vartotojas turi matyti, kad yra konkretus ženklas. Lietuvoje to trūksta, bet po truputi ateina.

- Ko labiausiai trūksta lietuviškoje reklamos rinkoje?

- Daugelio solidžių pasaulio kompanijų prekės ženklas pasakoja savo istoriją. Bet tai tinka tiems, kurie nori linksmai pateikti informaciją apie save. Savo istorijos pasakojimas labai gerai pasireiškia socialiniuose tinkluose.

Sudaromos galimybės papasakoti įmonės istoriją. Galima linksmą turinį dėti, bet jis turi pasakoti svarbius dalykus. Lietuvoje, kas daug investuoja į reklamą tą daro intuityviai. Kartais tai veikia, bet yra daugybė nesėkmingų pavyzdžių.

Būtina pabrėžti, kad reklamos versle labai svarbu įtraukti vartotoją. O „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai leidžia tą padaryti. Reklama skaitmeninėje erdvėje keičia forma. Tas labai svarbu psichologiškai, kai žmogus gali daryti įtaką rašydamas savo nuomonę ir pasiūlymus. Įmonė turėtų į tai atsižvelgti. Tinkamas pavyzdys, kai atsidaro nauja įmonė ir ji pradeda prisistatymą nuo to, kad kažkas yra specialiai daroma dėl vartotojų. Žmonės domisi, diskutuoja ir pataria, kaip tobulinti produktą ar paslaugą.

Dažniausiai, jei produktas yra geras, tai auditorijai labai įdomu jo priešistorė. Auditorijai smagu į tai įsitraukti ir tuo domėtis. Bet tas dažniausia veikia su didelėmis kompanijomis. Neseniai teko skaityti straipsnį apie išmaniuosius „Kraft Foods“ kavos aparatus. Jie nuskaito priėjusio žmogaus veidą. Tarkime, programa atpažįsta vaiką, tada sako, kad tau gal kavos dar negalima gerti. Tokie dalykai yra gerai pačiai įmonei. Ji tiesiogiai mato vartotoją. O tokiu būdu daug naudingos informacijos pavyksta surinkti.

Straipsnio puslapiai:

- Audrius Bareišis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas