Prabudęs tapo milijonieriumi per prievartą

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Inga Kontrimavičiūtė / Sekundė

2013-03-08 09:38

Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto. Turtuoliu senjorą pavertė įsigaliojusios žemės mokesčio pataisos. Registrų centrui pervertinus sklypus pagal rinkos kainas, dauguma iš jų tapo kone aukso vertės. Kodėl gyventojai nesidžiaugia turtu?

Praturtėjo per naktį

Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto. Turtuoliu senjorą pavertė nuo sausio 1-osios įsigaliojusios žemės mokesčio pataisos. Registrų centrui pervertinus sklypus pagal rinkos kainas, dauguma iš jų tapo kone aukso vertės.

Milijonierius popieriuje Vladas Šipelis mielai sutiktų parduoti sklypus už Registrų centro nustatytą kainą. Tačiau pensininkas neabejoja, kad net ir labai dosnus pirkėjas už ją sutiktų mokėti keliskart mažiau.

Naujoji žemės vertės skaičiavimo metodika V. Šipelį privertė griebtis už galvos. Jo su giminaičiais valdomas 13 ha dirbamos žemės sklypas prie Kauno kelio, bet priklausantis Panevėžio miesto teritorijai, įvertintas 783 tūkst. litų.

1995-aisiais, kai Šipeliai susigrąžino tėvų žemę, jis nekainavo nė 30 tūkst. Lt.

Kodėl per aštuoniolika metų sklypas pabrango net 26 kartus, savininkas neranda jokio racionalaus paaiškinimo. Per tiek laiko jame nebuvo nutiesta jokia infrastruktūra, nepakeista paskirtis, du dešimtmečius jame rėplioja tik traktoriai.

Ūkininkams brangiai neįpirš

Per vieną Naujųjų naktį turtuole tapo ir V. Šipelio žmona. Jos 12,5 ha sklypas prie Stetiškių aerodromo įvertintas 714 tūkst. Lt, nors dar 2006-aisiais matininkai jį įvertino 98 tūkst. Lt.

O Jotainiuose panašaus dydžio, 13,07 ha, žemės ūkio paskirties sklypas Registrų centro įvertintas tik 32 tūkst. Lt.

V. Šipelio nuomone, sklypų mieste kainos, siekiančios maždaug 60 tūkst. Lt už hektarą, sukeltos fiktyviai.

„Žemės ūkio paskirties sklypo hektaro brangiau nei už 10 tūkst. Lt nepirks joks ūkininkas. Jam rūpi ne kieno – miesto ar rajono – teritorijoje sklypas, o žemės derlingumas“, – neabejoja V. Šipelis.

Už tiek pardavus, anot jo, reikėtų džiaugtis. Mat net didelio derlingumo žemės ūkio paskirties sklypo hektaro reali rinkos vertė – tik apie 7000 Lt.

Žemės kaina – kaip kiaulienos

Išaugus žemės vertei, V. Šipelis neabejoja keliskart padidėsiant ir žemės mokesčius. Pensininkas apskaičiavo už 12,5 ha žemės mokėsiantis apie 3070 Lt. Anksčiau tas pats sklypas jam atsieidavo 520 Lt per metus, o dar iki 2006-ųjų, kol nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, – apie 250 Lt.

Tačiau vyrą piktina ne mokestis, o su realybe prasilenkianti žemės vertė, pagal kurią bus apskaičiuojamas mokestis.

V. Šipelis buvo nuėjęs pasiaiškinti ir į Registrų centrą Panevėžyje.

„Parodė man pro langą parduodamą aptriušusį medinį, užkaltais langais namą kitoje gatvės pusėje, žiūrėk, sako, už jį 700 tūkst. Lt prašo. Ir kas iš to? Prašyti galima nors ir milijono, bet ar kas tiek duos? Čia kaip su skerstuvėmis – gyvulys vienas, bet jo ausys, kumpiai, nugarinė kainuoja nevienodai. Ir žemės negalima įkainoti vienodai tik pagal tai, kad ji mieste ar kaime. Už kiek sklypas parduodamas – derybų klausimas. Jei koks apsukresnis brangiai parduoda, negalima pagal jį vertinti visų“, – mano V. Šipelis.

Straipsnio puslapiai:

- Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas