Pramonininkai išsakė, kas jų netenkina Lietuvoje


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Greta Jankaitytė / Ekonomika.lt

2013-04-30 11:28

Svarbiausia, kad vyriausybė įvardintų savo ambicijas bei tikslus, sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis susitikimo su ministrų kabineto nariais metu. 

Antradienį LPK posėdyje su vyriausybe pristatydamas pagrindines Lietuvos verslo problemas pramonininkų prezidentas R. Dargis išsakė viltį, kad dabartinė vyriausybė aiškiai nustatys savo tikslus ir sieks juos įgyvendinti.

„Norime, kad tos ambicijos butų įvardintos, – sakė R. Dargis. – Norėčiau, kad premjeras pasakytų, kaip jis įsivaizduoja Lietuvą, kur ji bus 2015, 2016 metais.”

Viena pirmutinių problemų verslui – didelė darbo jėgos mokestinė našta.  „Esminis blogiausias dalykas yra tai, kad mūsų darbo jėga yra apmokestinama labai daug, – sakė R. Dargis. –  Sudėjus visus mokesčius mūsų darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių Europoje.“

Didžiulę naštą, pasak R. Dargio, pramonei kelia ir verslo reguliavimas, o dar didesnė problema – korupcija. Esą daugelis užsieniečių teigia, kad Lietuvoje yra per didelė korupcija ir per didelis neapibrėžtumas ir tai atbaido užsienio investicijas. Taip pat labai svarbi investicijų pritraukimo situacija savivaldybių lygyje.

„Šiandien reikia pasižiūrėti, kas darosi savivaldose: ar jos yra parengusios dirvą investicijoms, ar jos yra sutvarkiusios priežiūros institucijas? – aiškino R. Dargis. – Dažnai būna, kad atėjo investuotojas į savivaldybę, kažkas paprašė jo, kad jis atsiskaitytų ir jis sako, „ačiū, nereikia“. Kol nebus žmogaus atsakingo už investicijų atvedimą iki galo, tol neturėsime jų.“

Kita problema, kurią pramonininkai pristatė vyriausybės nariams, – darbo santykių lankstumas.

„Darbo santykių lankstumas yra gal net didesnė bėda nei darbo apmokestinamas“, –  sakė R. Dargis. Anot jo, didesnio darbo lankstumo įmonėms reikia pablogėjus ekonominei situacijai: „Jei prapuolė darbo rinkos ir panašiai, tada mažiau skauda, tarkim, atleidimo kaštų atžvilgiu.“

Taip pat pramonininkams nerimą kelia faktas, kad prieinamumas prie finansų Lietuvoje yra prasčiausias regione.

„Rinkoje dominuoja skandinavų bankai, kurie yra pakankamai atsargūs, rezervuoti. Pinigų kiekis esantis Lietuvos ekonomikoje, deja, mažėja, – sakė LPK prezidentas.  – Tie, kurie nori ateiti į verslo rinką, susiduria su didžiulėmis problemomis.“

Taip pat atkreiptas dėmesys į mažą pasitikėjimą teismais, didelį monopolijų kiekį Lietuvoje ir energetikos problemas.

„Energetikos strategija, bet kokie energetikos projektai, kurie bus pradedami Lietuvoje, turi turėti mažiausias pasekmes pramonei kaštų prasme“, – sakė R. Dargis.

Galiausiai, R. Dargis pastebėjo, kad Lietuva išleidžia daug pinigų valstybės skolos aptarnavimui.

„2 proc. nuo BVP atrodo nedaug, bet kita vertus, tai yra 2 mlrd. 300 mln. litų, – pažymėjo R. Dargis. – Pagalvokite, ką būtų galima su tokia suma nuveikti visuomenės labui.“

- Greta Jankaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas