Pramonininkai: jaunimo įdarbinimo skatinimas neveikia

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-11-18 17:23

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2011 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 14,8 proc., ir buvo 3 proc. punktais mažesnis nei 2010 m. trečiąjį ketvirtį. Per metus (t.y. lyginant 2011 m. trečią ketvirtį su atitinkamu 2010 m. ketvirčiu), vyrų nedarbas sumažėjo 3,6 proc. punkto (nuo 20,3 proc. iki 16,7 proc.), o moterų nedarbas sumenko 2,4 proc. punkto (nuo 15,3 proc. iki 12,9 proc.).

Vertinant naujausią nedarbo lygio statistiką, galima konstatuoti, kad stebime nuosaikų Lietuvos darbo rinkos atsigavimą. 2011 m. antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didžioji dalis naujų darbo vietų (20 proc.) buvo sukurta pramonėje. Išaugęs laisvų darbo vietų skaičius 57 proc. nemaža dalimi buvo lemiamas dėl prastos sunkmečio statistikos, tačiau jis išlieka itin teigiama žinia šalies ekonomikai – daugiau potencialių vartotojų gyvena ne iš mažų socialinių pašalpų, bet iš didesnio darbo užmokesčio, o tai svarbus veiksnys, skatinantis ekonomikos atsigavimą Lietuvoje. Tad galime konstatuoti, kad bedarbystės mažėjimą skatina ne tik emigracija, bet ir augantis laisvų darbo vietų skaičius.

Laipsnišką bedarbystės mažėjimą prognozuoja ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas – artimiausiu metu darbuotojų skaičių didinti ketina 15 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. Tiesa, 75 proc. įmonių darbuotojų skaičiaus kol kas keisti neketina. Taip yra todėl, kad darbo rinkos rodikliai į ekonominius pokyčius visada reaguoja labai pavėluotai ir itin lėtai. Tam, kad nedarbo lygis pradėtų mažėti, šalies ūkio augimas turi būti spartus, o ir tas augimas turi tęstis bent metus nuo sunkmečio pabaigos. LPK skaičiavimai rodo, kad siekiant sumažinti nedarbo lygį 1 proc. punktu, Lietuvos ekonomika per metus turi paaugti apie 4,5 proc. punkto – priešingu atveju naujos darbo vietos yra beveik nekuriamos.

Nors padėtis Lietuvos darbo rinkoje palaipsniui atsigauna, tačiau dar matome keletą itin probleminių elementų. Pirma, neapibrėžta padėtis pasaulio rinkose dar labiau gali padidinti įmonių neplanuojančių keisti darbuotojų skaičiaus dalį.

Antra, didelį nerimą kelia aukštas ilgalaikių bedarbių lygis. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį kas antras (54 proc.) bedarbis buvo ilgalaikis, t.y. neturėjo darbo ilgiau nei 1 metus, o lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, ilgalaikių bedarbių skaičius Lietuvoje šoktelėjo 2,7 karto. Ilgą laiką darbo neturintys žmonės vis labiau praranda savo kvalifikacinius sugebėjimus, nuolat smunka tokių žmonių kompetencijų lygis. Ilgalaikiai bedarbiai yra vis labiau atskiriami nuo aktyviosios darbo rinkos, o tokių žmonių grįžimas į darbo rinką bus itin sudėtingas ir lėtas procesas. Aukštas ilgalaikio nedarbo lygis dar labiau paaštrina ypatingai pramonei trūkstamos kvalifikuotos darbo trūkumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas