Pramonininkai: jaunimo įdarbinimo skatinimas neveikia

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-11-18 17:23

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2011 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 14,8 proc., ir buvo 3 proc. punktais mažesnis nei 2010 m. trečiąjį ketvirtį. Per metus (t.y. lyginant 2011 m. trečią ketvirtį su atitinkamu 2010 m. ketvirčiu), vyrų nedarbas sumažėjo 3,6 proc. punkto (nuo 20,3 proc. iki 16,7 proc.), o moterų nedarbas sumenko 2,4 proc. punkto (nuo 15,3 proc. iki 12,9 proc.).

Vertinant naujausią nedarbo lygio statistiką, galima konstatuoti, kad stebime nuosaikų Lietuvos darbo rinkos atsigavimą. 2011 m. antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didžioji dalis naujų darbo vietų (20 proc.) buvo sukurta pramonėje. Išaugęs laisvų darbo vietų skaičius 57 proc. nemaža dalimi buvo lemiamas dėl prastos sunkmečio statistikos, tačiau jis išlieka itin teigiama žinia šalies ekonomikai – daugiau potencialių vartotojų gyvena ne iš mažų socialinių pašalpų, bet iš didesnio darbo užmokesčio, o tai svarbus veiksnys, skatinantis ekonomikos atsigavimą Lietuvoje. Tad galime konstatuoti, kad bedarbystės mažėjimą skatina ne tik emigracija, bet ir augantis laisvų darbo vietų skaičius.

Laipsnišką bedarbystės mažėjimą prognozuoja ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas – artimiausiu metu darbuotojų skaičių didinti ketina 15 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. Tiesa, 75 proc. įmonių darbuotojų skaičiaus kol kas keisti neketina. Taip yra todėl, kad darbo rinkos rodikliai į ekonominius pokyčius visada reaguoja labai pavėluotai ir itin lėtai. Tam, kad nedarbo lygis pradėtų mažėti, šalies ūkio augimas turi būti spartus, o ir tas augimas turi tęstis bent metus nuo sunkmečio pabaigos. LPK skaičiavimai rodo, kad siekiant sumažinti nedarbo lygį 1 proc. punktu, Lietuvos ekonomika per metus turi paaugti apie 4,5 proc. punkto – priešingu atveju naujos darbo vietos yra beveik nekuriamos.

Nors padėtis Lietuvos darbo rinkoje palaipsniui atsigauna, tačiau dar matome keletą itin probleminių elementų. Pirma, neapibrėžta padėtis pasaulio rinkose dar labiau gali padidinti įmonių neplanuojančių keisti darbuotojų skaičiaus dalį.

Antra, didelį nerimą kelia aukštas ilgalaikių bedarbių lygis. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį kas antras (54 proc.) bedarbis buvo ilgalaikis, t.y. neturėjo darbo ilgiau nei 1 metus, o lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, ilgalaikių bedarbių skaičius Lietuvoje šoktelėjo 2,7 karto. Ilgą laiką darbo neturintys žmonės vis labiau praranda savo kvalifikacinius sugebėjimus, nuolat smunka tokių žmonių kompetencijų lygis. Ilgalaikiai bedarbiai yra vis labiau atskiriami nuo aktyviosios darbo rinkos, o tokių žmonių grįžimas į darbo rinką bus itin sudėtingas ir lėtas procesas. Aukštas ilgalaikio nedarbo lygis dar labiau paaštrina ypatingai pramonei trūkstamos kvalifikuotos darbo trūkumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gamintojai įsipareigojo keisti produktų receptūras: kaip tai paveiks kainą?

 Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to ...

NT rinka didžiųjų Lietuvos vystytojų akimis: pigti gali tik tam tikri būstai

 Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol ...

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas