Pramonininkai: jaunimo įdarbinimo skatinimas neveikia

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-11-18 17:23

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2011 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 14,8 proc., ir buvo 3 proc. punktais mažesnis nei 2010 m. trečiąjį ketvirtį. Per metus (t.y. lyginant 2011 m. trečią ketvirtį su atitinkamu 2010 m. ketvirčiu), vyrų nedarbas sumažėjo 3,6 proc. punkto (nuo 20,3 proc. iki 16,7 proc.), o moterų nedarbas sumenko 2,4 proc. punkto (nuo 15,3 proc. iki 12,9 proc.).

Vertinant naujausią nedarbo lygio statistiką, galima konstatuoti, kad stebime nuosaikų Lietuvos darbo rinkos atsigavimą. 2011 m. antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didžioji dalis naujų darbo vietų (20 proc.) buvo sukurta pramonėje. Išaugęs laisvų darbo vietų skaičius 57 proc. nemaža dalimi buvo lemiamas dėl prastos sunkmečio statistikos, tačiau jis išlieka itin teigiama žinia šalies ekonomikai – daugiau potencialių vartotojų gyvena ne iš mažų socialinių pašalpų, bet iš didesnio darbo užmokesčio, o tai svarbus veiksnys, skatinantis ekonomikos atsigavimą Lietuvoje. Tad galime konstatuoti, kad bedarbystės mažėjimą skatina ne tik emigracija, bet ir augantis laisvų darbo vietų skaičius.

Laipsnišką bedarbystės mažėjimą prognozuoja ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas – artimiausiu metu darbuotojų skaičių didinti ketina 15 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. Tiesa, 75 proc. įmonių darbuotojų skaičiaus kol kas keisti neketina. Taip yra todėl, kad darbo rinkos rodikliai į ekonominius pokyčius visada reaguoja labai pavėluotai ir itin lėtai. Tam, kad nedarbo lygis pradėtų mažėti, šalies ūkio augimas turi būti spartus, o ir tas augimas turi tęstis bent metus nuo sunkmečio pabaigos. LPK skaičiavimai rodo, kad siekiant sumažinti nedarbo lygį 1 proc. punktu, Lietuvos ekonomika per metus turi paaugti apie 4,5 proc. punkto – priešingu atveju naujos darbo vietos yra beveik nekuriamos.

Nors padėtis Lietuvos darbo rinkoje palaipsniui atsigauna, tačiau dar matome keletą itin probleminių elementų. Pirma, neapibrėžta padėtis pasaulio rinkose dar labiau gali padidinti įmonių neplanuojančių keisti darbuotojų skaičiaus dalį.

Antra, didelį nerimą kelia aukštas ilgalaikių bedarbių lygis. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį kas antras (54 proc.) bedarbis buvo ilgalaikis, t.y. neturėjo darbo ilgiau nei 1 metus, o lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, ilgalaikių bedarbių skaičius Lietuvoje šoktelėjo 2,7 karto. Ilgą laiką darbo neturintys žmonės vis labiau praranda savo kvalifikacinius sugebėjimus, nuolat smunka tokių žmonių kompetencijų lygis. Ilgalaikiai bedarbiai yra vis labiau atskiriami nuo aktyviosios darbo rinkos, o tokių žmonių grįžimas į darbo rinką bus itin sudėtingas ir lėtas procesas. Aukštas ilgalaikio nedarbo lygis dar labiau paaštrina ypatingai pramonei trūkstamos kvalifikuotos darbo trūkumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas