Pramonininkai: jaunimo įdarbinimo skatinimas neveikia

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-11-18 17:23

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2011 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 14,8 proc., ir buvo 3 proc. punktais mažesnis nei 2010 m. trečiąjį ketvirtį. Per metus (t.y. lyginant 2011 m. trečią ketvirtį su atitinkamu 2010 m. ketvirčiu), vyrų nedarbas sumažėjo 3,6 proc. punkto (nuo 20,3 proc. iki 16,7 proc.), o moterų nedarbas sumenko 2,4 proc. punkto (nuo 15,3 proc. iki 12,9 proc.).

Vertinant naujausią nedarbo lygio statistiką, galima konstatuoti, kad stebime nuosaikų Lietuvos darbo rinkos atsigavimą. 2011 m. antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didžioji dalis naujų darbo vietų (20 proc.) buvo sukurta pramonėje. Išaugęs laisvų darbo vietų skaičius 57 proc. nemaža dalimi buvo lemiamas dėl prastos sunkmečio statistikos, tačiau jis išlieka itin teigiama žinia šalies ekonomikai – daugiau potencialių vartotojų gyvena ne iš mažų socialinių pašalpų, bet iš didesnio darbo užmokesčio, o tai svarbus veiksnys, skatinantis ekonomikos atsigavimą Lietuvoje. Tad galime konstatuoti, kad bedarbystės mažėjimą skatina ne tik emigracija, bet ir augantis laisvų darbo vietų skaičius.

Laipsnišką bedarbystės mažėjimą prognozuoja ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas – artimiausiu metu darbuotojų skaičių didinti ketina 15 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. Tiesa, 75 proc. įmonių darbuotojų skaičiaus kol kas keisti neketina. Taip yra todėl, kad darbo rinkos rodikliai į ekonominius pokyčius visada reaguoja labai pavėluotai ir itin lėtai. Tam, kad nedarbo lygis pradėtų mažėti, šalies ūkio augimas turi būti spartus, o ir tas augimas turi tęstis bent metus nuo sunkmečio pabaigos. LPK skaičiavimai rodo, kad siekiant sumažinti nedarbo lygį 1 proc. punktu, Lietuvos ekonomika per metus turi paaugti apie 4,5 proc. punkto – priešingu atveju naujos darbo vietos yra beveik nekuriamos.

Nors padėtis Lietuvos darbo rinkoje palaipsniui atsigauna, tačiau dar matome keletą itin probleminių elementų. Pirma, neapibrėžta padėtis pasaulio rinkose dar labiau gali padidinti įmonių neplanuojančių keisti darbuotojų skaičiaus dalį.

Antra, didelį nerimą kelia aukštas ilgalaikių bedarbių lygis. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį kas antras (54 proc.) bedarbis buvo ilgalaikis, t.y. neturėjo darbo ilgiau nei 1 metus, o lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, ilgalaikių bedarbių skaičius Lietuvoje šoktelėjo 2,7 karto. Ilgą laiką darbo neturintys žmonės vis labiau praranda savo kvalifikacinius sugebėjimus, nuolat smunka tokių žmonių kompetencijų lygis. Ilgalaikiai bedarbiai yra vis labiau atskiriami nuo aktyviosios darbo rinkos, o tokių žmonių grįžimas į darbo rinką bus itin sudėtingas ir lėtas procesas. Aukštas ilgalaikio nedarbo lygis dar labiau paaštrina ypatingai pramonei trūkstamos kvalifikuotos darbo trūkumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Per rugsėjį – įstaigose beveik 200 darbuotojų mažiau

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 194. Labiausiai sumažėjo valstybės tarnybos korpusas.

Kritinė situacija Baltarusijos pasienyje: para atsieina 100 tūkst. eurų

Ilgų eilių pasienyje su Baltarusija problema, kaip ir legendinė Vilniaus oro uosto taksistų problema, atrodo amžinos ir niekaip neįveikiamos nors ir dedama daug pastangų. O juk prastovos pasienyje trikdo darbą Lietuvos vežėjams, kurie sukuria apie 6 proc. šalies bendrojo produkto.

„Sodros“ „vyšniniai vokeliai“ privertė lietuvius pasitikrinti būsimą pensiją

Kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc. o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.

Seimūnų akiratyje – valstybinės įmonės: siūlo privatizuoti

 Valstybės kontrolei pristačius įžvalgas, kad toli gražu ne visos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės neša pelną ar dirba tikslingai, Seimo nariai suskubo klausti – kam išvis reikalingos tokios įmonės. Parlamentarų ...

Pažadai it iš gausybės rago: kitąmet – didesnė alga ir pensijos

 Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama ...

„Rimi“ ir „Iki“ sandoriui – žalia šviesa

Konkurencijos taryba uždegė žalią šviesą 213 mln. eurų vertės prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ pirkimo-pardavimo sandoriui.

„Providence“ užbaigė TV3 įsigijimą: jau kitąmet Lietuvos žiūrovai sulauks pokyčių

Gavusi visus patvirtinimus, JAV bendrovė Providence Equity Partners (PEP) baigė įsigijimo procesą ir tapo iki šiol MTG valdytų nemokamos ir mokamos televizijos, taip pat interneto bei radijo verslų Baltijos šalyse savininke. Už šiuos verslus bendrovė sumokėjo 115 milijonų eurų, informavo naujai paskirtas All Media Baltics vykdantysis valdybos pirmininkas Pierre Danon.

Naujausia statistika: Lietuvoje nupirkta daugiausiai naujų automobilių iš visos ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).

Paskelbė Lietuvos miestų TOP dešimtuką, kurie sulaukia didžiausio susidomėjimo

Žiniasklaidos dėmesys, skiriamas didiesiems Lietuvos miestams, pasiskirsto daugmaž tolygiai pagal jų dydį ir ekonominį pajėgumą. Tuo tarpu kurortai ir kurortinės vietovės viešojoje erdvėje dėl dėmesio konkuruoja stipriau, neatsižvelgiant į miesto gyventojų skaičių.

Išnaudojami lietuviai nenori tylėti: įvardino, kaip darbdaviai nesigėdija apgaudinėti žmones

Išvažiavę dirbti ir ten buvę apgauti tautiečiai ne visada drįsta prabilti apie savo patyrimus. Dažniau tai būna būtent dėl to, kad patys sutinka su neaiškiomis, ne visada sąžiningomis sąlygomis. Šiuo atveju, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius J. nenorėjo palikti tyloje jį ir kelis kolegas apgavusią įmonę.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas