Prasti Kinijos ūkio augimo rodikliai sukėlė griūtį besivystančiose rinkose

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Giedrė Gečiauskienė / Ekonomika.lt

2014-01-29 15:31

Prasti antros didžiausios pasaulio ekonomikos – Kinijos – makroekonominiai duomenys bei virtinė neramumų besivystančiose rinkose iššaukė investuotojų iš jų atsitraukimą. Šiuo metu finansų rinkos jau atsigauna, tačiau nuosmukio banga vėl gali grįžti.

Priežasčių buvo daug ir chronologiją sudėlioti nelengva. Nesant reikšmingų ekonominių duomenų iš išsivysčiusių rinkų, investuotojai dėmesį nukreipė į politinius neramumus Ukrainoje – stiprėję per pastaruosius keletą mėnesių, praeitą savaitę neramumai šioje šalyje įgavo naują pagreitį. Iš kitos Atlanto pusės atskriejo žinia, kad Argentinos pesas buvo devalvuotas. Tai privertė rinkos dalyvius pažvelgti į besivystančias rinkas atidžiau, nes toliau sekę įvykiai tik didino sumaištį. Kitas faktas, atkreipęs pasaulio dėmesį praeitą ketvirtadienį – Kinijos verslo pasitikėjimo PMI indeksas. Šis rodiklis gruodį dėl sumažėjusių naujų gamybos užsakymų nukrito labiau nei dauguma analitikų tikėjosi – iki 49,6 – nors buvo laukta 50,3. Antros didžiausios pasaulio ekonomikos BVP augimas taip pat lėtėjo, jis siekė 7,7 proc., kai trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Kinijos BVP augo 7,8 proc.

Šie Kinijos makroekonominiai duomenys sukėlė nemažai nerimo rinkų dalyviams, mat Kinija yra viena svarbiausių eksporto partnerių pagrindinėms besivystančioms ekonomikoms. Ypatingai daug į šią augančią industrijos milžinę importuojama žaliavų iš Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Brazilijos. Svarbiausia itin prastų makroekonominių duomenų priežastis – mažėjantis investicijų srautas šalyje. Kinijos valdžia ėmėsi griežtų priemonių, siekdama apriboti skolinimosi bumą, griežtindama monetarinę politiką ir didindama palūkanų normas.

Židiniai – skirtingose šalyse

Derėtų nepamiršti, jog šiemet daugelyje besivystančių rinkų šalių laukia rinkimai ir tai įneša nemažai neapibrėžtumo bei miglotos politinės ir investicinės aplinkos tokiose šalyse kaip Turkija, Indija, Indonezija, Brazilija ar Pietų Afrikos Respublika. Šiuo metu besitęsiantis korupcijos skandalas Turkijoje kelia nerimą investuotojams, o Turkijos liros kursas pagrindinių valiutų atžvilgiu smuko – per savaitę lira nukrito 6 proc. Tačiau po vakar įvykusio Turkijos centrinio banko sprendimo kelti bazinę palūkanų normą nuo 4,5 proc. iki 10 proc. lira iškart pakilo 4 proc. Tiesa, dalis šio augimo po pirminės reakcijos stojo, taigi lira išlieka itin svyruojančia valiuta. Turkijos nacionalinės valiutos pirminį pigimą išprovokavo ir tai, jog Turkijos centrinis bankas iškart nesiėmė ryžtingų žingsnių griežtinti monetarinės politikos. Tiesa, sausio 23 dieną Turkijos centrinis bankas pradėjo intervenciją, siekdamas sustabdyti rekordinį nacionalinės valiutos pigimą, tačiau tai negelbėjo. Lira tapo rekordiškai pigi tiek prieš JAV dolerį, tiek prieš eurą. Įtampos valiutų rinkose sukėlė ir Argentinos pesas – vien per praėjusios savaitės ketvirtadienį jis nuvertėjo 18 proc., panašiame lygyje kursas yra ir dabar. Šalies užsienio valiutų rezervai yra išsekę, tad, centriniam bankui sustabdžius JAV dolerių pardavimą, peso kursas krito labiausiai nuo 2002 m. krizės. Žvelgiant į neigiamus faktus ir naujienas iš besivystančių rinkų, labai sudėtinga prognozuoti, kiek dar ilgai investuotojai trauksis iš šių rinkų. Kita vertus, žvelgiant į kylančių valiutų rinką, fundamentalūs faktoriai rodo, kad šių regionų valiutos turi potencialo stiprėti.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Gečiauskienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas