Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

(Puslapis 1 iš 4)


Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-21 21:24

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai.

Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur

Dabar už stiklo, popieriaus ir plastiko konteinerių atliekų tvarkymą susimoka gamintojai ir importuotojai. Didžiajai daliai stiklo iškeliavus į taromatų sistemą, likusiems konteinerių sistemoje tektų padengti didesnius kaštus. Šie galiausiai gali nugulti galutinėje produkto kainoje.

„Dviejų sistemų išlaikymas visada brangesnis nei vienos. Ir tai galėtų daryti įtaką ir maisto produktų pakuočių kainų kilimui ir tuo pačiu maisto kainoms.

Bet kuriuo atveju visos sistemos: tiek konteinerinė sistema, tiek taromatų sistema, bet kuriuo atveju išlaikoma iš verslininkų. Gal iš dalies yra ir savivaldybių primokėjimas. Bet jeigu tuose konteineriuose varpeliuose mažėja tam tikrų pakuočių kiekis, ypatingai tų švarių – stiklo, kurias perdirbant galima gauti daugiau pajamų, lieka tik tos maisto pakuotės. Tuomet tų konteinerių išlaikymas vis tiek gula ant verslininkų pečių.

Jeigu alkoholiai buteliai ten nebebus dedami, o pereina į užstato sistemą, jiems tada prievolės mokėti už tvarkymą konteinerinės sistemos nebelieka. Lieka kitiems. Kuo mažiau išlaikančių, tuo brangiau, nes sistema vis tiek yra, tie konteineriai yra“, – naujienų portalui tv3.lt sako maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė.

Išlaidos didėtų 20–30 procentų

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas patikina neabejojantis, jog išplėtus užstato sistemą, brangtų ir maisto produktai. Mat tai gamintojų kaštai, kuriems itin išaugūs, jie gali atsidurti galutinėje kainoje.

„Taigi jei iš konteinerinės sistemos būtų išimta reikšminga ir didelė stiklo, kaip atliekų dalis, būtų tiesioginis sąryšis su tuo, jog konteinerinė sistema išbrangtų gamintojams, nes liktų mažesnis kiekis pakuočių ir mažesnis kiekis dalyvių, kurie finansuoja konteinerinė sistemą ir atitinkamai tie patys kaštai ir išlaidos turėtų būti padengiami mažesnio rato gamintojų. Maisto produktų gamintojai ir importuotojai bei ne maisto produktų, pabrangus sistemai, atitinkamai perkels kainą ant vartotojų pečių. Taip visada buvo ir bus. Taip ir su užstato sistema buvo“, – prisimena jis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio ...

Norint pritraukti gamybos milžinus, Lietuvai reikia suskubti: įvardijo silpnąsias vietas

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką. „Investuok Lietuvoje“ po apsilankymo ...

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas