Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

(Puslapis 1 iš 4)


Viktorija Chockevičiūtė

2017-04-21 21:24

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai.

Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur

Dabar už stiklo, popieriaus ir plastiko konteinerių atliekų tvarkymą susimoka gamintojai ir importuotojai. Didžiajai daliai stiklo iškeliavus į taromatų sistemą, likusiems konteinerių sistemoje tektų padengti didesnius kaštus. Šie galiausiai gali nugulti galutinėje produkto kainoje.

„Dviejų sistemų išlaikymas visada brangesnis nei vienos. Ir tai galėtų daryti įtaką ir maisto produktų pakuočių kainų kilimui ir tuo pačiu maisto kainoms.

Bet kuriuo atveju visos sistemos: tiek konteinerinė sistema, tiek taromatų sistema, bet kuriuo atveju išlaikoma iš verslininkų. Gal iš dalies yra ir savivaldybių primokėjimas. Bet jeigu tuose konteineriuose varpeliuose mažėja tam tikrų pakuočių kiekis, ypatingai tų švarių – stiklo, kurias perdirbant galima gauti daugiau pajamų, lieka tik tos maisto pakuotės. Tuomet tų konteinerių išlaikymas vis tiek gula ant verslininkų pečių.

Jeigu alkoholiai buteliai ten nebebus dedami, o pereina į užstato sistemą, jiems tada prievolės mokėti už tvarkymą konteinerinės sistemos nebelieka. Lieka kitiems. Kuo mažiau išlaikančių, tuo brangiau, nes sistema vis tiek yra, tie konteineriai yra“, – naujienų portalui tv3.lt sako maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė.

Išlaidos didėtų 20–30 procentų

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas patikina neabejojantis, jog išplėtus užstato sistemą, brangtų ir maisto produktai. Mat tai gamintojų kaštai, kuriems itin išaugūs, jie gali atsidurti galutinėje kainoje.

„Taigi jei iš konteinerinės sistemos būtų išimta reikšminga ir didelė stiklo, kaip atliekų dalis, būtų tiesioginis sąryšis su tuo, jog konteinerinė sistema išbrangtų gamintojams, nes liktų mažesnis kiekis pakuočių ir mažesnis kiekis dalyvių, kurie finansuoja konteinerinė sistemą ir atitinkamai tie patys kaštai ir išlaidos turėtų būti padengiami mažesnio rato gamintojų. Maisto produktų gamintojai ir importuotojai bei ne maisto produktų, pabrangus sistemai, atitinkamai perkels kainą ant vartotojų pečių. Taip visada buvo ir bus. Taip ir su užstato sistema buvo“, – prisimena jis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose – griežtesnė administracinė atsakomybė

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įtvirtinta griežtesnė administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, už saugaus elgesio ...

Darbdavių žaidimai: specialiai užkelia reikalavimus, kad lengviau įdarbintų užsienietį?

 Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje ...

Nauja Darbo kodekso tvarka užgriūna besilaukiančias: kaip neprarasti to, kas priklauso?

 Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau ...

„Ryanair“ pranešė apie skrydžius nauja kryptimi

 Pigių oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio dukart per savaitę keleivius skraidins iš Kauno oro uosto į Cheroną (Žironą), Ispanijoje. Iš šio oro uosto nemaža dalis turistų ...

Ar įmanoma Lietuvoje susirasti darbą už daugiau nei 1200 eurų?

 Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas ...

Paaiškėjo, kodėl už tą patį darbą Lietuvos miestuose mokama skirtingai

 Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. ...

Pirmą kartą nuo 2008 m. sparčiausiai butų kaina augo nebe Vilniuje

 Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius ...

„Revel Systems“ plėtra Lietuvoje: naujas biuras ir antras pagal dydį padalinys pasaulyje

 Daugiau nei 500 mln. eurų vertinama, inovatyvius atsiskaitymo prekybos taškuose sprendimus visame pasaulyje teikianti JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“ toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje. Bendrovė Vilniuje ...

Dabartiniai gydytojų ir slaugytojų atlyginimai ligoninėse: prašymas kelia tikrą sumaištį

 Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su ...

Siūlymas prekybos tinklams – nedirbti didžiųjų švenčių metu. Kas prisijungs?

 Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas