Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 1 iš 5)


Asmeninio archyvo nuotr. Laurynas Mituzas

2017-03-20 16:20

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje?

Naujienų portalas tv3.lt šia tema kalbina nepriklausomą prekybos centrų ekspertą Lauryną Mituzą, prisidėjusį prie poros didžiųjų prekybos centrų plėtros bei tiesiogiai bendravusį su žinomų tarptautinių prekių ženklų atstovais.

Pasak jo, prekybos centrai žaidžia itin svarbų vaidmenį pritraukiant naujus žaidėjus iš užsienio – tiek maisto sektoriuje, tiek mados. Tačiau šiuo metu prekybos centrų projektai stagnuoja. Plačiau L. Mituzas apie žinomus pasaulinius žaidėjus bei kodėl jie pasirenka Lietuvą pasakoja interviu naujienų portalui tv3.lt.

- Papasakokite, su kokiais projektais Jūs dirbote? Gal galite išskirti užsienio prekybininkų vardus, su kuriais kontaktavote bei prie kurių didžiųjų prekybos centrų vystymo prisidėjote?

- Beveik visi užsienietiški prekybos tinklai į Lietuvą atėjo per tarptautinę patirtį turinčius prekybos centrų plėtotojus. Vokiečių investuotojams juos nuomodamas padėjau startuoti prekybos centrus Mega ir Ozas. Po tais pavadinimais slypėjo planai pastatyti dar ne vieną tarptautiniams prekybininkams patrauklią vietą parduotuvėms. Tačiau maža ir izoliuota rinka viską pakoregavo.

Svarbiausias uždavinys naujam projektui yra atsivesti tarptautinius inkarinius nuomininkus. Taip dėl sunkumų Lietuvoje finansuoti statybas atsirado Rimi, Kesko, Finnkino. Kiek vėliau iššūkį už pusės kilometro nuo kainomis agresyvaus žaidėjo išspręsti padėjo suomių Prisma ir būrys kitų Europoje žinomų vardų: Peek&Cloppenburg, Marks&Spencer, NewYorker, Deichmann, Douglas ir kt. Keliskart tiek svarstė.

Juos įkalbėjus, prieš tai kratęsi minties, Lietuva kaip saugia vieta investicijai patikėjo net dabartiniai Ozo savininkai. Dar prieš praūžusį sunkmetį kituose didžiausiuose šalies miestuose planavo panašius traukos objektus.

Nei vienas iš minėtų prekybininkų nesiveržė į vidutinio Europos miesto dydžio rinką. Prekybininkai neina į naujas rinkas dėl vienos parduotuvės, todėl sprendimas yra ilgas ir kompleksiškas. Jiems reikia padėti susipažinti su rinka, rasti partnerius, paryškinti teigiamus apsisprendimui veiksnius.

Dėl šiuo metu staiga išsiplėtusios H&M kalbos ėjo jau prieš penkiolika metų, tačiau tuomet plėtra Lietuvoje nebuvo prioritetas. Tuo metu visas dėmesys buvo skirtas JAV. Su ECE atėjimu į Lietuvą apsisprendė ir H&M, tačiau atidarymą Oze sustabdė prieškrizinė euforija Rusijoje, o vėliau ir krizė Lietuvoje. Galiausiai švedas neatsispyrė krizės nualintų prekybos centrų pasiūlymų itin palankiomis sąlygomis nuomotis patalpas. Tačiau tai turėjo būti vieno centro konkurencinis išskirtinumas, o ne visų vienu metu brangiai įsigytas žaislas. Prieš krizę planavo tik dvi parduotuves Vilniuje, o po krizės viskas smarkiai pasikeitė. Labai nenatūralu ir žalinga prekinių ženklų įvairovei.

Straipsnio puslapiai:

Close

Laura Galdikienė. Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis ...

Nerijus Mačiulis. JT indeksas – kur slypi lietuvių laimės priežastys?

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis ...

Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų ...

Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo ...

Rūta Vainienė. Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“?

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. ...

Rokas Grajauskas. Įmonių pelnai auga sparčiau nei pajamos: kas tai lemia?

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia ...

Povilas Stankevičius. ECB įžvelgiant mažiau rizikų, euras pabrango

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, ...

Rokas Grajauskas: Vyriausybei nieko nedarant atlyginimai vis tiek pakils

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupieš paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas ...

Tautinis drabužis ar nauji įgūdžiai dovanų. Ką rinktųsi lietuviai?

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo ...

Antanas Sagatauskas. Iššūkis Lietuvos verslui – augti su mažiau

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas