Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 1 iš 5)


Asmeninio archyvo nuotr. Laurynas Mituzas

2017-03-20 16:20

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje?

Naujienų portalas tv3.lt šia tema kalbina nepriklausomą prekybos centrų ekspertą Lauryną Mituzą, prisidėjusį prie poros didžiųjų prekybos centrų plėtros bei tiesiogiai bendravusį su žinomų tarptautinių prekių ženklų atstovais.

Pasak jo, prekybos centrai žaidžia itin svarbų vaidmenį pritraukiant naujus žaidėjus iš užsienio – tiek maisto sektoriuje, tiek mados. Tačiau šiuo metu prekybos centrų projektai stagnuoja. Plačiau L. Mituzas apie žinomus pasaulinius žaidėjus bei kodėl jie pasirenka Lietuvą pasakoja interviu naujienų portalui tv3.lt.

- Papasakokite, su kokiais projektais Jūs dirbote? Gal galite išskirti užsienio prekybininkų vardus, su kuriais kontaktavote bei prie kurių didžiųjų prekybos centrų vystymo prisidėjote?

- Beveik visi užsienietiški prekybos tinklai į Lietuvą atėjo per tarptautinę patirtį turinčius prekybos centrų plėtotojus. Vokiečių investuotojams juos nuomodamas padėjau startuoti prekybos centrus Mega ir Ozas. Po tais pavadinimais slypėjo planai pastatyti dar ne vieną tarptautiniams prekybininkams patrauklią vietą parduotuvėms. Tačiau maža ir izoliuota rinka viską pakoregavo.

Svarbiausias uždavinys naujam projektui yra atsivesti tarptautinius inkarinius nuomininkus. Taip dėl sunkumų Lietuvoje finansuoti statybas atsirado Rimi, Kesko, Finnkino. Kiek vėliau iššūkį už pusės kilometro nuo kainomis agresyvaus žaidėjo išspręsti padėjo suomių Prisma ir būrys kitų Europoje žinomų vardų: Peek&Cloppenburg, Marks&Spencer, NewYorker, Deichmann, Douglas ir kt. Keliskart tiek svarstė.

Juos įkalbėjus, prieš tai kratęsi minties, Lietuva kaip saugia vieta investicijai patikėjo net dabartiniai Ozo savininkai. Dar prieš praūžusį sunkmetį kituose didžiausiuose šalies miestuose planavo panašius traukos objektus.

Nei vienas iš minėtų prekybininkų nesiveržė į vidutinio Europos miesto dydžio rinką. Prekybininkai neina į naujas rinkas dėl vienos parduotuvės, todėl sprendimas yra ilgas ir kompleksiškas. Jiems reikia padėti susipažinti su rinka, rasti partnerius, paryškinti teigiamus apsisprendimui veiksnius.

Dėl šiuo metu staiga išsiplėtusios H&M kalbos ėjo jau prieš penkiolika metų, tačiau tuomet plėtra Lietuvoje nebuvo prioritetas. Tuo metu visas dėmesys buvo skirtas JAV. Su ECE atėjimu į Lietuvą apsisprendė ir H&M, tačiau atidarymą Oze sustabdė prieškrizinė euforija Rusijoje, o vėliau ir krizė Lietuvoje. Galiausiai švedas neatsispyrė krizės nualintų prekybos centrų pasiūlymų itin palankiomis sąlygomis nuomotis patalpas. Tačiau tai turėjo būti vieno centro konkurencinis išskirtinumas, o ne visų vienu metu brangiai įsigytas žaislas. Prieš krizę planavo tik dvi parduotuves Vilniuje, o po krizės viskas smarkiai pasikeitė. Labai nenatūralu ir žalinga prekinių ženklų įvairovei.

Straipsnio puslapiai:

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas