Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 1 iš 5)


Asmeninio archyvo nuotr. Laurynas Mituzas

2017-03-20 16:20

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje?

Naujienų portalas tv3.lt šia tema kalbina nepriklausomą prekybos centrų ekspertą Lauryną Mituzą, prisidėjusį prie poros didžiųjų prekybos centrų plėtros bei tiesiogiai bendravusį su žinomų tarptautinių prekių ženklų atstovais.

Pasak jo, prekybos centrai žaidžia itin svarbų vaidmenį pritraukiant naujus žaidėjus iš užsienio – tiek maisto sektoriuje, tiek mados. Tačiau šiuo metu prekybos centrų projektai stagnuoja. Plačiau L. Mituzas apie žinomus pasaulinius žaidėjus bei kodėl jie pasirenka Lietuvą pasakoja interviu naujienų portalui tv3.lt.

- Papasakokite, su kokiais projektais Jūs dirbote? Gal galite išskirti užsienio prekybininkų vardus, su kuriais kontaktavote bei prie kurių didžiųjų prekybos centrų vystymo prisidėjote?

- Beveik visi užsienietiški prekybos tinklai į Lietuvą atėjo per tarptautinę patirtį turinčius prekybos centrų plėtotojus. Vokiečių investuotojams juos nuomodamas padėjau startuoti prekybos centrus Mega ir Ozas. Po tais pavadinimais slypėjo planai pastatyti dar ne vieną tarptautiniams prekybininkams patrauklią vietą parduotuvėms. Tačiau maža ir izoliuota rinka viską pakoregavo.

Svarbiausias uždavinys naujam projektui yra atsivesti tarptautinius inkarinius nuomininkus. Taip dėl sunkumų Lietuvoje finansuoti statybas atsirado Rimi, Kesko, Finnkino. Kiek vėliau iššūkį už pusės kilometro nuo kainomis agresyvaus žaidėjo išspręsti padėjo suomių Prisma ir būrys kitų Europoje žinomų vardų: Peek&Cloppenburg, Marks&Spencer, NewYorker, Deichmann, Douglas ir kt. Keliskart tiek svarstė.

Juos įkalbėjus, prieš tai kratęsi minties, Lietuva kaip saugia vieta investicijai patikėjo net dabartiniai Ozo savininkai. Dar prieš praūžusį sunkmetį kituose didžiausiuose šalies miestuose planavo panašius traukos objektus.

Nei vienas iš minėtų prekybininkų nesiveržė į vidutinio Europos miesto dydžio rinką. Prekybininkai neina į naujas rinkas dėl vienos parduotuvės, todėl sprendimas yra ilgas ir kompleksiškas. Jiems reikia padėti susipažinti su rinka, rasti partnerius, paryškinti teigiamus apsisprendimui veiksnius.

Dėl šiuo metu staiga išsiplėtusios H&M kalbos ėjo jau prieš penkiolika metų, tačiau tuomet plėtra Lietuvoje nebuvo prioritetas. Tuo metu visas dėmesys buvo skirtas JAV. Su ECE atėjimu į Lietuvą apsisprendė ir H&M, tačiau atidarymą Oze sustabdė prieškrizinė euforija Rusijoje, o vėliau ir krizė Lietuvoje. Galiausiai švedas neatsispyrė krizės nualintų prekybos centrų pasiūlymų itin palankiomis sąlygomis nuomotis patalpas. Tačiau tai turėjo būti vieno centro konkurencinis išskirtinumas, o ne visų vienu metu brangiai įsigytas žaislas. Prieš krizę planavo tik dvi parduotuves Vilniuje, o po krizės viskas smarkiai pasikeitė. Labai nenatūralu ir žalinga prekinių ženklų įvairovei.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia ...

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas