Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 2 iš 5)

2017-03-20 16:20

- Prisidėdamas prie užsienio prekybininkų atėjimo turbūt nemažai ir bendravote su jais. Tad kokių konsultacijų jie iš Jūsų prašė, kas Lietuvoje juos viliojo, o kas kėlė nerimą?

- Su kiekvienu po kelis ar keliolika susitikimų, ilgi pokalbiai telefonu, besikeičiantys atsakingi asmenys su savo įsivaizdavimu, lūkesčiais ir karjeros planais. Investuotojai iš tiesų atidarė duris daugelį užsienio tinklų, tačiau, kad pateisinti tarptautinės plėtros projektą reikia 15-30 parduotuvių. Baltijos šalys pasižymi žema perkamąja galia, todėl reikia koncentruotų žmonių srautų – prekybos centrų. Kurių skaičiaus nepakako.

Daugeliui maža rinka pasirodė patraukli, nes suprantama ir palyginti nesunku užimti reikiamą rinkos dalį. Be to, Vilnius yra viena ES sostinių ir užima beveik pusę Lietuvos mažmeninės rinkos. Mažiau parduotuvių planuojantiems prekybininkams tai labai paranku.

Tai pačiai Prismai atsidaryti keliolika parduotuvių Lietuvoje ir užimti ženklią rinkos dalį per trumpą laiką kadaise pasirodė daug paprasčiau nei girtis progresu neišsemiamoje Rusijoje.

- Ar yra tokių užsienio investuotojų, kurie norėjo ateiti, bet dėl krizės čia nebepasirodė?

- Visiems visada įdomu, tik klausimas kokia kaina. Paruošiamieji darbai trunka daug metų, o juos sustabdžius reikia pradėti iš naujo.

Galingiausias žaidėjas regione Citycon turėjo Mandariną ir matomai didesnių planų, bet išėjo. Kadaise buvo ir danų TK Development, tačiau ką pastatė nebūdinga skandinavų plėtotojams.

Kiek anksčiau Vilniuje žvalgėsi ispanų Neinver ir izraeliečiai PlazaCenters, kurie pastatė RigaPlaza. Tuo pačiu aktyviai vietos ieškojo Stockmann, taip atsidarė grupei priklausančią Seppala buvusio Flagman pirmame aukšte. Koją buvo įkėlę ir didžiausi skandinavai Skanska ir SRV. Smalsinosi ir amerikiečių fondo nupirkti ir dabar Multi Corporation vardu Rygoje dirbantys Linstow.

Visai neseniai radau turkų ketinimus prieš krizę pastatyti trečdaliu didesnį centrą už didžiausią esamą. Gariūnuose.

- Kaip manote, kodėl po krizės jie nebeatėjo į Lietuvą?

- Plėtotojams statyti naują centrą naujoje rinkoje reikia apimčių. Dideliems centrams Vilniuje nepatrauklu, nes sunku pagrįsti iš kur ateis reikiamas pirkėjų skaičius. Vidutiniai projektai per maži tarptautiniams plėtotojams, todėl mažesnius reikia „sukramtyti“ ir pasiūlyti investuotojams, kurie tik perka prekybos centrus. Tokių yra, bet projektų – ne. Vietiniai investuotojai labiau tiki būstu ir biurais.

- Ar manote, kad be prekybos centrų esame nepatrauklūs užsienio investuotojams?

Straipsnio puslapiai:

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas