Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 2 iš 5)

2017-03-20 16:20

- Prisidėdamas prie užsienio prekybininkų atėjimo turbūt nemažai ir bendravote su jais. Tad kokių konsultacijų jie iš Jūsų prašė, kas Lietuvoje juos viliojo, o kas kėlė nerimą?

- Su kiekvienu po kelis ar keliolika susitikimų, ilgi pokalbiai telefonu, besikeičiantys atsakingi asmenys su savo įsivaizdavimu, lūkesčiais ir karjeros planais. Investuotojai iš tiesų atidarė duris daugelį užsienio tinklų, tačiau, kad pateisinti tarptautinės plėtros projektą reikia 15-30 parduotuvių. Baltijos šalys pasižymi žema perkamąja galia, todėl reikia koncentruotų žmonių srautų – prekybos centrų. Kurių skaičiaus nepakako.

Daugeliui maža rinka pasirodė patraukli, nes suprantama ir palyginti nesunku užimti reikiamą rinkos dalį. Be to, Vilnius yra viena ES sostinių ir užima beveik pusę Lietuvos mažmeninės rinkos. Mažiau parduotuvių planuojantiems prekybininkams tai labai paranku.

Tai pačiai Prismai atsidaryti keliolika parduotuvių Lietuvoje ir užimti ženklią rinkos dalį per trumpą laiką kadaise pasirodė daug paprasčiau nei girtis progresu neišsemiamoje Rusijoje.

- Ar yra tokių užsienio investuotojų, kurie norėjo ateiti, bet dėl krizės čia nebepasirodė?

- Visiems visada įdomu, tik klausimas kokia kaina. Paruošiamieji darbai trunka daug metų, o juos sustabdžius reikia pradėti iš naujo.

Galingiausias žaidėjas regione Citycon turėjo Mandariną ir matomai didesnių planų, bet išėjo. Kadaise buvo ir danų TK Development, tačiau ką pastatė nebūdinga skandinavų plėtotojams.

Kiek anksčiau Vilniuje žvalgėsi ispanų Neinver ir izraeliečiai PlazaCenters, kurie pastatė RigaPlaza. Tuo pačiu aktyviai vietos ieškojo Stockmann, taip atsidarė grupei priklausančią Seppala buvusio Flagman pirmame aukšte. Koją buvo įkėlę ir didžiausi skandinavai Skanska ir SRV. Smalsinosi ir amerikiečių fondo nupirkti ir dabar Multi Corporation vardu Rygoje dirbantys Linstow.

Visai neseniai radau turkų ketinimus prieš krizę pastatyti trečdaliu didesnį centrą už didžiausią esamą. Gariūnuose.

- Kaip manote, kodėl po krizės jie nebeatėjo į Lietuvą?

- Plėtotojams statyti naują centrą naujoje rinkoje reikia apimčių. Dideliems centrams Vilniuje nepatrauklu, nes sunku pagrįsti iš kur ateis reikiamas pirkėjų skaičius. Vidutiniai projektai per maži tarptautiniams plėtotojams, todėl mažesnius reikia „sukramtyti“ ir pasiūlyti investuotojams, kurie tik perka prekybos centrus. Tokių yra, bet projektų – ne. Vietiniai investuotojai labiau tiki būstu ir biurais.

- Ar manote, kad be prekybos centrų esame nepatrauklūs užsienio investuotojams?

Straipsnio puslapiai:

Close

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

Ieva Valeškaitė. Pelno mokestis – ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio ...

Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias ...

Nerijus Mačiulis. Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra ...

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

Žilvinas Šilėnas. Savivaldybės išsukinėja saugiklius

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas