Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 2 iš 5)

2017-03-20 16:20

- Prisidėdamas prie užsienio prekybininkų atėjimo turbūt nemažai ir bendravote su jais. Tad kokių konsultacijų jie iš Jūsų prašė, kas Lietuvoje juos viliojo, o kas kėlė nerimą?

- Su kiekvienu po kelis ar keliolika susitikimų, ilgi pokalbiai telefonu, besikeičiantys atsakingi asmenys su savo įsivaizdavimu, lūkesčiais ir karjeros planais. Investuotojai iš tiesų atidarė duris daugelį užsienio tinklų, tačiau, kad pateisinti tarptautinės plėtros projektą reikia 15-30 parduotuvių. Baltijos šalys pasižymi žema perkamąja galia, todėl reikia koncentruotų žmonių srautų – prekybos centrų. Kurių skaičiaus nepakako.

Daugeliui maža rinka pasirodė patraukli, nes suprantama ir palyginti nesunku užimti reikiamą rinkos dalį. Be to, Vilnius yra viena ES sostinių ir užima beveik pusę Lietuvos mažmeninės rinkos. Mažiau parduotuvių planuojantiems prekybininkams tai labai paranku.

Tai pačiai Prismai atsidaryti keliolika parduotuvių Lietuvoje ir užimti ženklią rinkos dalį per trumpą laiką kadaise pasirodė daug paprasčiau nei girtis progresu neišsemiamoje Rusijoje.

- Ar yra tokių užsienio investuotojų, kurie norėjo ateiti, bet dėl krizės čia nebepasirodė?

- Visiems visada įdomu, tik klausimas kokia kaina. Paruošiamieji darbai trunka daug metų, o juos sustabdžius reikia pradėti iš naujo.

Galingiausias žaidėjas regione Citycon turėjo Mandariną ir matomai didesnių planų, bet išėjo. Kadaise buvo ir danų TK Development, tačiau ką pastatė nebūdinga skandinavų plėtotojams.

Kiek anksčiau Vilniuje žvalgėsi ispanų Neinver ir izraeliečiai PlazaCenters, kurie pastatė RigaPlaza. Tuo pačiu aktyviai vietos ieškojo Stockmann, taip atsidarė grupei priklausančią Seppala buvusio Flagman pirmame aukšte. Koją buvo įkėlę ir didžiausi skandinavai Skanska ir SRV. Smalsinosi ir amerikiečių fondo nupirkti ir dabar Multi Corporation vardu Rygoje dirbantys Linstow.

Visai neseniai radau turkų ketinimus prieš krizę pastatyti trečdaliu didesnį centrą už didžiausią esamą. Gariūnuose.

- Kaip manote, kodėl po krizės jie nebeatėjo į Lietuvą?

- Plėtotojams statyti naują centrą naujoje rinkoje reikia apimčių. Dideliems centrams Vilniuje nepatrauklu, nes sunku pagrįsti iš kur ateis reikiamas pirkėjų skaičius. Vidutiniai projektai per maži tarptautiniams plėtotojams, todėl mažesnius reikia „sukramtyti“ ir pasiūlyti investuotojams, kurie tik perka prekybos centrus. Tokių yra, bet projektų – ne. Vietiniai investuotojai labiau tiki būstu ir biurais.

- Ar manote, kad be prekybos centrų esame nepatrauklūs užsienio investuotojams?

Straipsnio puslapiai:

Close

Laura Galdikienė. Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis ...

Nerijus Mačiulis. JT indeksas – kur slypi lietuvių laimės priežastys?

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis ...

Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų ...

Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo ...

Rūta Vainienė. Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“?

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. ...

Rokas Grajauskas. Įmonių pelnai auga sparčiau nei pajamos: kas tai lemia?

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia ...

Povilas Stankevičius. ECB įžvelgiant mažiau rizikų, euras pabrango

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, ...

Rokas Grajauskas: Vyriausybei nieko nedarant atlyginimai vis tiek pakils

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupieš paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas ...

Tautinis drabužis ar nauji įgūdžiai dovanų. Ką rinktųsi lietuviai?

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo ...

Antanas Sagatauskas. Iššūkis Lietuvos verslui – augti su mažiau

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas