Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 2 iš 5)

2017-03-20 16:20

- Prisidėdamas prie užsienio prekybininkų atėjimo turbūt nemažai ir bendravote su jais. Tad kokių konsultacijų jie iš Jūsų prašė, kas Lietuvoje juos viliojo, o kas kėlė nerimą?

- Su kiekvienu po kelis ar keliolika susitikimų, ilgi pokalbiai telefonu, besikeičiantys atsakingi asmenys su savo įsivaizdavimu, lūkesčiais ir karjeros planais. Investuotojai iš tiesų atidarė duris daugelį užsienio tinklų, tačiau, kad pateisinti tarptautinės plėtros projektą reikia 15-30 parduotuvių. Baltijos šalys pasižymi žema perkamąja galia, todėl reikia koncentruotų žmonių srautų – prekybos centrų. Kurių skaičiaus nepakako.

Daugeliui maža rinka pasirodė patraukli, nes suprantama ir palyginti nesunku užimti reikiamą rinkos dalį. Be to, Vilnius yra viena ES sostinių ir užima beveik pusę Lietuvos mažmeninės rinkos. Mažiau parduotuvių planuojantiems prekybininkams tai labai paranku.

Tai pačiai Prismai atsidaryti keliolika parduotuvių Lietuvoje ir užimti ženklią rinkos dalį per trumpą laiką kadaise pasirodė daug paprasčiau nei girtis progresu neišsemiamoje Rusijoje.

- Ar yra tokių užsienio investuotojų, kurie norėjo ateiti, bet dėl krizės čia nebepasirodė?

- Visiems visada įdomu, tik klausimas kokia kaina. Paruošiamieji darbai trunka daug metų, o juos sustabdžius reikia pradėti iš naujo.

Galingiausias žaidėjas regione Citycon turėjo Mandariną ir matomai didesnių planų, bet išėjo. Kadaise buvo ir danų TK Development, tačiau ką pastatė nebūdinga skandinavų plėtotojams.

Kiek anksčiau Vilniuje žvalgėsi ispanų Neinver ir izraeliečiai PlazaCenters, kurie pastatė RigaPlaza. Tuo pačiu aktyviai vietos ieškojo Stockmann, taip atsidarė grupei priklausančią Seppala buvusio Flagman pirmame aukšte. Koją buvo įkėlę ir didžiausi skandinavai Skanska ir SRV. Smalsinosi ir amerikiečių fondo nupirkti ir dabar Multi Corporation vardu Rygoje dirbantys Linstow.

Visai neseniai radau turkų ketinimus prieš krizę pastatyti trečdaliu didesnį centrą už didžiausią esamą. Gariūnuose.

- Kaip manote, kodėl po krizės jie nebeatėjo į Lietuvą?

- Plėtotojams statyti naują centrą naujoje rinkoje reikia apimčių. Dideliems centrams Vilniuje nepatrauklu, nes sunku pagrįsti iš kur ateis reikiamas pirkėjų skaičius. Vidutiniai projektai per maži tarptautiniams plėtotojams, todėl mažesnius reikia „sukramtyti“ ir pasiūlyti investuotojams, kurie tik perka prekybos centrus. Tokių yra, bet projektų – ne. Vietiniai investuotojai labiau tiki būstu ir biurais.

- Ar manote, kad be prekybos centrų esame nepatrauklūs užsienio investuotojams?

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas