Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 3 iš 5)

2017-03-20 16:20

- Nemanau, kad prekybos centrai labai daro įtaką kitų investuotojų pasirinkimą. Prekybos centrai augina miestus, didina jų regioninę reikšmę, paslaugų ir laisvalaikio praleidimo įvairovę miestiečiams. Pramogų negali būti per daug, o prekybos centrai sukuria patalpas ir sąlygas joms. Galiausiai prekybos centrai yra ne tiek prekyvietė, kiek laiko praleidimo vieta. Visa tai sukuria gyvenimo kokybės įvaizdį, kurį randa į Lietuvą dirbti ir gyventi atvykstantys užsieniečiai. Pastatai prisitaiko prie lankytojų poreikių.

- Lietuvoje prekybos centrų jau nemažai. Ar matote vietos tolimesnei jų plėtrai?

- Pagal kvadratinių metrų skaičių sakyčiau Vilniuje jų pakanka, tačiau pasak Pasaulio banko perkamoji galia Vilniuje per ateinančius metus augs 27 proc., o pagal Euromonitor International apie 24 proc. Kai kalbame apie jų kokybę, nauji projektai verčia senesnius pasitempti. Dabar visi gyvuoja, nors kai kurie gal ir neturėtų.

Statistiškai prekybos centro gyvavimo ciklas apie 20 metų, po to reikia labai daug investuoti, kad atjauninti. Todėl kartais sakoma, kad prekybos centro verslo plano pabaigoje turi būti miesto parkas. Daugelis mūsų centrų yra archajiški arba artėja prie kritinės ribos.

Prekybos centrai yra investicija į ateitį. Pagal skaičių ir įvairovę akivaizdžiai jų trūksta. Vilniuje sau vietą rastų dar bent 3-5 nedidelės dengto alėjos su parduotuvėmis.

- Kaip manote, kokių tarptautinių prekės ženklų, užsienio prekybininkų Lietuvoje dar trūksta?

- Kai kažkam trūksta kokio prekinio ženklo, bet ieško įsigyti su gera nuolaida nesvarbu kurių metų kolekcijos, geriau tokios parduotuvės neatsirastų. Tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo.

Gatvėje dažnai matau žymius ženklus, kuriais pas mus prekiaujama tik išparduotuvėse. Kiekvienas iš jų galėtų virsti nauja firmine parduotuve. Yra šimtai, kurių strategijose yra parduotuvių atidarymas ES sostinėse, tačiau tam tikslui reikia tinkamų kaimynysčių, valdytojų vizijos.

Esu dažnai idėjų ieškojęs Gariūnų turguje.

- Ne paslaptis, kad lietuviai yra aktyvūs akcijų medžiotojai. Tai kaip suprantu, būtent to ir prisibijo kiti žymūs tarptautiniai prekių ženklai?

- Lietuvoje dominuoja vietiniai prekybininkai su frančizės ir kitokiomis teisėmis į tarptautinius vardus. Skirtingai nei tarptautiniai, vietiniai neturi pajėgumų ir finansinės sveikatos investuoti apginant prekybinius antkainius arba finansuoti atsidaryti reikiamą parduotuvių skaičių. Multibrendai prekiauja viskuo, todėl dažnai investuoti į ženklus neapsimoka.

Straipsnio puslapiai:

Close

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

Tadas Povilauskas. Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas