Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 3 iš 5)

2017-03-20 16:20

- Nemanau, kad prekybos centrai labai daro įtaką kitų investuotojų pasirinkimą. Prekybos centrai augina miestus, didina jų regioninę reikšmę, paslaugų ir laisvalaikio praleidimo įvairovę miestiečiams. Pramogų negali būti per daug, o prekybos centrai sukuria patalpas ir sąlygas joms. Galiausiai prekybos centrai yra ne tiek prekyvietė, kiek laiko praleidimo vieta. Visa tai sukuria gyvenimo kokybės įvaizdį, kurį randa į Lietuvą dirbti ir gyventi atvykstantys užsieniečiai. Pastatai prisitaiko prie lankytojų poreikių.

- Lietuvoje prekybos centrų jau nemažai. Ar matote vietos tolimesnei jų plėtrai?

- Pagal kvadratinių metrų skaičių sakyčiau Vilniuje jų pakanka, tačiau pasak Pasaulio banko perkamoji galia Vilniuje per ateinančius metus augs 27 proc., o pagal Euromonitor International apie 24 proc. Kai kalbame apie jų kokybę, nauji projektai verčia senesnius pasitempti. Dabar visi gyvuoja, nors kai kurie gal ir neturėtų.

Statistiškai prekybos centro gyvavimo ciklas apie 20 metų, po to reikia labai daug investuoti, kad atjauninti. Todėl kartais sakoma, kad prekybos centro verslo plano pabaigoje turi būti miesto parkas. Daugelis mūsų centrų yra archajiški arba artėja prie kritinės ribos.

Prekybos centrai yra investicija į ateitį. Pagal skaičių ir įvairovę akivaizdžiai jų trūksta. Vilniuje sau vietą rastų dar bent 3-5 nedidelės dengto alėjos su parduotuvėmis.

- Kaip manote, kokių tarptautinių prekės ženklų, užsienio prekybininkų Lietuvoje dar trūksta?

- Kai kažkam trūksta kokio prekinio ženklo, bet ieško įsigyti su gera nuolaida nesvarbu kurių metų kolekcijos, geriau tokios parduotuvės neatsirastų. Tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo.

Gatvėje dažnai matau žymius ženklus, kuriais pas mus prekiaujama tik išparduotuvėse. Kiekvienas iš jų galėtų virsti nauja firmine parduotuve. Yra šimtai, kurių strategijose yra parduotuvių atidarymas ES sostinėse, tačiau tam tikslui reikia tinkamų kaimynysčių, valdytojų vizijos.

Esu dažnai idėjų ieškojęs Gariūnų turguje.

- Ne paslaptis, kad lietuviai yra aktyvūs akcijų medžiotojai. Tai kaip suprantu, būtent to ir prisibijo kiti žymūs tarptautiniai prekių ženklai?

- Lietuvoje dominuoja vietiniai prekybininkai su frančizės ir kitokiomis teisėmis į tarptautinius vardus. Skirtingai nei tarptautiniai, vietiniai neturi pajėgumų ir finansinės sveikatos investuoti apginant prekybinius antkainius arba finansuoti atsidaryti reikiamą parduotuvių skaičių. Multibrendai prekiauja viskuo, todėl dažnai investuoti į ženklus neapsimoka.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį ...

Žilvinas Šilėnas. Kaip valdžia vaistų kainas mažino

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas