Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 3 iš 5)

2017-03-20 16:20

- Nemanau, kad prekybos centrai labai daro įtaką kitų investuotojų pasirinkimą. Prekybos centrai augina miestus, didina jų regioninę reikšmę, paslaugų ir laisvalaikio praleidimo įvairovę miestiečiams. Pramogų negali būti per daug, o prekybos centrai sukuria patalpas ir sąlygas joms. Galiausiai prekybos centrai yra ne tiek prekyvietė, kiek laiko praleidimo vieta. Visa tai sukuria gyvenimo kokybės įvaizdį, kurį randa į Lietuvą dirbti ir gyventi atvykstantys užsieniečiai. Pastatai prisitaiko prie lankytojų poreikių.

- Lietuvoje prekybos centrų jau nemažai. Ar matote vietos tolimesnei jų plėtrai?

- Pagal kvadratinių metrų skaičių sakyčiau Vilniuje jų pakanka, tačiau pasak Pasaulio banko perkamoji galia Vilniuje per ateinančius metus augs 27 proc., o pagal Euromonitor International apie 24 proc. Kai kalbame apie jų kokybę, nauji projektai verčia senesnius pasitempti. Dabar visi gyvuoja, nors kai kurie gal ir neturėtų.

Statistiškai prekybos centro gyvavimo ciklas apie 20 metų, po to reikia labai daug investuoti, kad atjauninti. Todėl kartais sakoma, kad prekybos centro verslo plano pabaigoje turi būti miesto parkas. Daugelis mūsų centrų yra archajiški arba artėja prie kritinės ribos.

Prekybos centrai yra investicija į ateitį. Pagal skaičių ir įvairovę akivaizdžiai jų trūksta. Vilniuje sau vietą rastų dar bent 3-5 nedidelės dengto alėjos su parduotuvėmis.

- Kaip manote, kokių tarptautinių prekės ženklų, užsienio prekybininkų Lietuvoje dar trūksta?

- Kai kažkam trūksta kokio prekinio ženklo, bet ieško įsigyti su gera nuolaida nesvarbu kurių metų kolekcijos, geriau tokios parduotuvės neatsirastų. Tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo.

Gatvėje dažnai matau žymius ženklus, kuriais pas mus prekiaujama tik išparduotuvėse. Kiekvienas iš jų galėtų virsti nauja firmine parduotuve. Yra šimtai, kurių strategijose yra parduotuvių atidarymas ES sostinėse, tačiau tam tikslui reikia tinkamų kaimynysčių, valdytojų vizijos.

Esu dažnai idėjų ieškojęs Gariūnų turguje.

- Ne paslaptis, kad lietuviai yra aktyvūs akcijų medžiotojai. Tai kaip suprantu, būtent to ir prisibijo kiti žymūs tarptautiniai prekių ženklai?

- Lietuvoje dominuoja vietiniai prekybininkai su frančizės ir kitokiomis teisėmis į tarptautinius vardus. Skirtingai nei tarptautiniai, vietiniai neturi pajėgumų ir finansinės sveikatos investuoti apginant prekybinius antkainius arba finansuoti atsidaryti reikiamą parduotuvių skaičių. Multibrendai prekiauja viskuo, todėl dažnai investuoti į ženklus neapsimoka.

Straipsnio puslapiai:

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas