Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 4 iš 5)

2017-03-20 16:20

Prispausti nepakankamų apyvartų, prekybininkai nejučiomis dalyvauja masinėse derybose laike su pirkėjais. Turėdamas geresnį pasirinkimą laimi pirkėjas.

Nors prekybos centrai neprekiauja, o nuomoja patalpas, kviesdami pirkėjus nuolaidomis jie spaudžia antkainius, iš kurių nuomininkai turi mokėti nuomą ir atlyginimus pardavėjoms. Masinės nuolaidos prekiautojus verčia taupyti asortimento kokybės, dydžių sąskaita.

Norint ištrūkti iš medžiotojų gniaužtų rimtesniems prekiniams ženklams reikia kaimynystės arba kritinės masės panašių ženklų, kuriuos kažkas suburtų į vieną vietą. O tam trukdo pakrikęs prekybos centrų pozicionavimas. Pavyzdžiui geriausioje Lietuvos vietoje esantis centras neturi beveik nieko pasiūlyti pasiturintiems praeiviams ir turistams, o geriausiai matomoje – didžiuojasi maitinimo įstaigomis.

Mados parduotuvių tinklų plėtros vadovai sunkiai pas mus randa prie ko pripratę. Todėl prisibijo ko nesupranta.

- Kalbant ne apie prekybos centrus, o maisto prekių parduotuves, dažnai mažmeninės prekybos ekspertai išskiria, kad Lietuvoje jų ir taip per daug. Kitose šalyse to nematyti. Ar ir Jūsų požiūris toks pat?

- Lietuvoje maisto parduotuvių tinklai užaugo organiškai. Po truputį spraudžia parduotuves, kur dar yra vietos. Vietiniai maisto prekių tinklai turi savo statytojus, kurie imituoja nepriklausomus užsiimdami „nuomke“. Iš dalies todėl maisto parduotuvės susitapatino su prekybos centrais.

Tarptautiniai auga strategiškai, resursų plėtrai netrūksta. Prisma prieš dešimtmetį į Lietuvą atėjo dėl penkiolikos parduotuvių. Pinigų yra, o niekas tinkamų patalpų nestato. Visi poreikius supranta vienodai - primityvus paviljonas.

Vakaruose, kur pečiais susirėmė dideli berniukai, jie išsigrynino koncepcijas: žemų kainų, kaimynystės parduotuvės, hipermarketai. Vėliau atsirado kompaktiniai ir žemų kainų hipermarketai. Dabar dėl itin agresyvios žemų kainų parduotuvių plėtros, labiau atsiperka techniniai tinklų valdymo sprendimai nei koncepciniai.

Lietuvoje visos parduotuvės atlieka panašią funkciją, todėl jų atrodo daug. Vakaruose yra nuo arabo pirmam aukšte su obuoliais gatvėj iki dviejų aukštų Auchan užmiestyje arba dviejų hipermarketų vienas prieš kitą rūsy kaip Jumbo centre Helsinkyje. Ten įvairovė didesnė, gal todėl nelabai matosi.

- Kaip manote, toliau tęsiant kalbą apie maisto prekybos sektorių, ar Lietuvoje dar galėtų atsirasti nauji prekybininkai, ar rinka ganėtinai prisotinta ir taip ir dabar galimi tik susijungimai?

- Nesu maisto parduotuvių specialistas, bet kaip prekybos centrų nuomotojas norėčiau matyti delikatesų supermarketus arba aktyvesnius cash&carry. Dėl vietinės specifikos pavyko pažadinti tik kepyklėles, tačiau neturime daug specializuotų maisto parduotuvių koncepcijų. Veikiančios mėgina konkuruoti kaina su tinklais, kas neturi ateities. Yra daug vyno parduotuvių, bet nei vieno vynininko.

Straipsnio puslapiai:

Close

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

Tadas Povilauskas. Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas