Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 4 iš 5)

2017-03-20 16:20

Prispausti nepakankamų apyvartų, prekybininkai nejučiomis dalyvauja masinėse derybose laike su pirkėjais. Turėdamas geresnį pasirinkimą laimi pirkėjas.

Nors prekybos centrai neprekiauja, o nuomoja patalpas, kviesdami pirkėjus nuolaidomis jie spaudžia antkainius, iš kurių nuomininkai turi mokėti nuomą ir atlyginimus pardavėjoms. Masinės nuolaidos prekiautojus verčia taupyti asortimento kokybės, dydžių sąskaita.

Norint ištrūkti iš medžiotojų gniaužtų rimtesniems prekiniams ženklams reikia kaimynystės arba kritinės masės panašių ženklų, kuriuos kažkas suburtų į vieną vietą. O tam trukdo pakrikęs prekybos centrų pozicionavimas. Pavyzdžiui geriausioje Lietuvos vietoje esantis centras neturi beveik nieko pasiūlyti pasiturintiems praeiviams ir turistams, o geriausiai matomoje – didžiuojasi maitinimo įstaigomis.

Mados parduotuvių tinklų plėtros vadovai sunkiai pas mus randa prie ko pripratę. Todėl prisibijo ko nesupranta.

- Kalbant ne apie prekybos centrus, o maisto prekių parduotuves, dažnai mažmeninės prekybos ekspertai išskiria, kad Lietuvoje jų ir taip per daug. Kitose šalyse to nematyti. Ar ir Jūsų požiūris toks pat?

- Lietuvoje maisto parduotuvių tinklai užaugo organiškai. Po truputį spraudžia parduotuves, kur dar yra vietos. Vietiniai maisto prekių tinklai turi savo statytojus, kurie imituoja nepriklausomus užsiimdami „nuomke“. Iš dalies todėl maisto parduotuvės susitapatino su prekybos centrais.

Tarptautiniai auga strategiškai, resursų plėtrai netrūksta. Prisma prieš dešimtmetį į Lietuvą atėjo dėl penkiolikos parduotuvių. Pinigų yra, o niekas tinkamų patalpų nestato. Visi poreikius supranta vienodai - primityvus paviljonas.

Vakaruose, kur pečiais susirėmė dideli berniukai, jie išsigrynino koncepcijas: žemų kainų, kaimynystės parduotuvės, hipermarketai. Vėliau atsirado kompaktiniai ir žemų kainų hipermarketai. Dabar dėl itin agresyvios žemų kainų parduotuvių plėtros, labiau atsiperka techniniai tinklų valdymo sprendimai nei koncepciniai.

Lietuvoje visos parduotuvės atlieka panašią funkciją, todėl jų atrodo daug. Vakaruose yra nuo arabo pirmam aukšte su obuoliais gatvėj iki dviejų aukštų Auchan užmiestyje arba dviejų hipermarketų vienas prieš kitą rūsy kaip Jumbo centre Helsinkyje. Ten įvairovė didesnė, gal todėl nelabai matosi.

- Kaip manote, toliau tęsiant kalbą apie maisto prekybos sektorių, ar Lietuvoje dar galėtų atsirasti nauji prekybininkai, ar rinka ganėtinai prisotinta ir taip ir dabar galimi tik susijungimai?

- Nesu maisto parduotuvių specialistas, bet kaip prekybos centrų nuomotojas norėčiau matyti delikatesų supermarketus arba aktyvesnius cash&carry. Dėl vietinės specifikos pavyko pažadinti tik kepyklėles, tačiau neturime daug specializuotų maisto parduotuvių koncepcijų. Veikiančios mėgina konkuruoti kaina su tinklais, kas neturi ateities. Yra daug vyno parduotuvių, bet nei vieno vynininko.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas