Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 4 iš 5)

2017-03-20 16:20

Prispausti nepakankamų apyvartų, prekybininkai nejučiomis dalyvauja masinėse derybose laike su pirkėjais. Turėdamas geresnį pasirinkimą laimi pirkėjas.

Nors prekybos centrai neprekiauja, o nuomoja patalpas, kviesdami pirkėjus nuolaidomis jie spaudžia antkainius, iš kurių nuomininkai turi mokėti nuomą ir atlyginimus pardavėjoms. Masinės nuolaidos prekiautojus verčia taupyti asortimento kokybės, dydžių sąskaita.

Norint ištrūkti iš medžiotojų gniaužtų rimtesniems prekiniams ženklams reikia kaimynystės arba kritinės masės panašių ženklų, kuriuos kažkas suburtų į vieną vietą. O tam trukdo pakrikęs prekybos centrų pozicionavimas. Pavyzdžiui geriausioje Lietuvos vietoje esantis centras neturi beveik nieko pasiūlyti pasiturintiems praeiviams ir turistams, o geriausiai matomoje – didžiuojasi maitinimo įstaigomis.

Mados parduotuvių tinklų plėtros vadovai sunkiai pas mus randa prie ko pripratę. Todėl prisibijo ko nesupranta.

- Kalbant ne apie prekybos centrus, o maisto prekių parduotuves, dažnai mažmeninės prekybos ekspertai išskiria, kad Lietuvoje jų ir taip per daug. Kitose šalyse to nematyti. Ar ir Jūsų požiūris toks pat?

- Lietuvoje maisto parduotuvių tinklai užaugo organiškai. Po truputį spraudžia parduotuves, kur dar yra vietos. Vietiniai maisto prekių tinklai turi savo statytojus, kurie imituoja nepriklausomus užsiimdami „nuomke“. Iš dalies todėl maisto parduotuvės susitapatino su prekybos centrais.

Tarptautiniai auga strategiškai, resursų plėtrai netrūksta. Prisma prieš dešimtmetį į Lietuvą atėjo dėl penkiolikos parduotuvių. Pinigų yra, o niekas tinkamų patalpų nestato. Visi poreikius supranta vienodai - primityvus paviljonas.

Vakaruose, kur pečiais susirėmė dideli berniukai, jie išsigrynino koncepcijas: žemų kainų, kaimynystės parduotuvės, hipermarketai. Vėliau atsirado kompaktiniai ir žemų kainų hipermarketai. Dabar dėl itin agresyvios žemų kainų parduotuvių plėtros, labiau atsiperka techniniai tinklų valdymo sprendimai nei koncepciniai.

Lietuvoje visos parduotuvės atlieka panašią funkciją, todėl jų atrodo daug. Vakaruose yra nuo arabo pirmam aukšte su obuoliais gatvėj iki dviejų aukštų Auchan užmiestyje arba dviejų hipermarketų vienas prieš kitą rūsy kaip Jumbo centre Helsinkyje. Ten įvairovė didesnė, gal todėl nelabai matosi.

- Kaip manote, toliau tęsiant kalbą apie maisto prekybos sektorių, ar Lietuvoje dar galėtų atsirasti nauji prekybininkai, ar rinka ganėtinai prisotinta ir taip ir dabar galimi tik susijungimai?

- Nesu maisto parduotuvių specialistas, bet kaip prekybos centrų nuomotojas norėčiau matyti delikatesų supermarketus arba aktyvesnius cash&carry. Dėl vietinės specifikos pavyko pažadinti tik kepyklėles, tačiau neturime daug specializuotų maisto parduotuvių koncepcijų. Veikiančios mėgina konkuruoti kaina su tinklais, kas neturi ateities. Yra daug vyno parduotuvių, bet nei vieno vynininko.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas