Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

(Puslapis 4 iš 5)

2017-03-20 16:20

Prispausti nepakankamų apyvartų, prekybininkai nejučiomis dalyvauja masinėse derybose laike su pirkėjais. Turėdamas geresnį pasirinkimą laimi pirkėjas.

Nors prekybos centrai neprekiauja, o nuomoja patalpas, kviesdami pirkėjus nuolaidomis jie spaudžia antkainius, iš kurių nuomininkai turi mokėti nuomą ir atlyginimus pardavėjoms. Masinės nuolaidos prekiautojus verčia taupyti asortimento kokybės, dydžių sąskaita.

Norint ištrūkti iš medžiotojų gniaužtų rimtesniems prekiniams ženklams reikia kaimynystės arba kritinės masės panašių ženklų, kuriuos kažkas suburtų į vieną vietą. O tam trukdo pakrikęs prekybos centrų pozicionavimas. Pavyzdžiui geriausioje Lietuvos vietoje esantis centras neturi beveik nieko pasiūlyti pasiturintiems praeiviams ir turistams, o geriausiai matomoje – didžiuojasi maitinimo įstaigomis.

Mados parduotuvių tinklų plėtros vadovai sunkiai pas mus randa prie ko pripratę. Todėl prisibijo ko nesupranta.

- Kalbant ne apie prekybos centrus, o maisto prekių parduotuves, dažnai mažmeninės prekybos ekspertai išskiria, kad Lietuvoje jų ir taip per daug. Kitose šalyse to nematyti. Ar ir Jūsų požiūris toks pat?

- Lietuvoje maisto parduotuvių tinklai užaugo organiškai. Po truputį spraudžia parduotuves, kur dar yra vietos. Vietiniai maisto prekių tinklai turi savo statytojus, kurie imituoja nepriklausomus užsiimdami „nuomke“. Iš dalies todėl maisto parduotuvės susitapatino su prekybos centrais.

Tarptautiniai auga strategiškai, resursų plėtrai netrūksta. Prisma prieš dešimtmetį į Lietuvą atėjo dėl penkiolikos parduotuvių. Pinigų yra, o niekas tinkamų patalpų nestato. Visi poreikius supranta vienodai - primityvus paviljonas.

Vakaruose, kur pečiais susirėmė dideli berniukai, jie išsigrynino koncepcijas: žemų kainų, kaimynystės parduotuvės, hipermarketai. Vėliau atsirado kompaktiniai ir žemų kainų hipermarketai. Dabar dėl itin agresyvios žemų kainų parduotuvių plėtros, labiau atsiperka techniniai tinklų valdymo sprendimai nei koncepciniai.

Lietuvoje visos parduotuvės atlieka panašią funkciją, todėl jų atrodo daug. Vakaruose yra nuo arabo pirmam aukšte su obuoliais gatvėj iki dviejų aukštų Auchan užmiestyje arba dviejų hipermarketų vienas prieš kitą rūsy kaip Jumbo centre Helsinkyje. Ten įvairovė didesnė, gal todėl nelabai matosi.

- Kaip manote, toliau tęsiant kalbą apie maisto prekybos sektorių, ar Lietuvoje dar galėtų atsirasti nauji prekybininkai, ar rinka ganėtinai prisotinta ir taip ir dabar galimi tik susijungimai?

- Nesu maisto parduotuvių specialistas, bet kaip prekybos centrų nuomotojas norėčiau matyti delikatesų supermarketus arba aktyvesnius cash&carry. Dėl vietinės specifikos pavyko pažadinti tik kepyklėles, tačiau neturime daug specializuotų maisto parduotuvių koncepcijų. Veikiančios mėgina konkuruoti kaina su tinklais, kas neturi ateities. Yra daug vyno parduotuvių, bet nei vieno vynininko.

Straipsnio puslapiai:

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas