Premjeras prabilo apie verslininkų gobšumą: ar tikrai dėl to maži atlyginimai?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-09-04 15:54

 Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka.

„Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

„Atskiri sektoriai labai giliai įklimpę į šešėlį ir turime tokią paradoksalią situaciją – oficialiai matome, kad yra minimali alga, tada tie žmonėmis visomis socialinės subsidijomis naudojasi, dar gauna ir vokelį, ir tokiu būdu iškreipiame pačią situaciją.

Kitas dalykas, kalbant apie algų dydį svarbi ir pelno marža. Skirtingai matome, turime sektorių, kur jeigu nepasiekia 20 proc,. tai verslui tai nėra pelnas, o kitose valstybėse ir 3–5 proc. yra pakankamai didelė marža“, – sako jis.

Žurnalisto paklaustas, ar dėl to kaltas mūsų gobšumas premjeras atsakė nenorįs vertinti, kas dėl to kaltas, tačiau priežastys yra įvairios.

„Ir tai kas paminėta, ir tas socialinio solidarumo nebuvimas, nes iš tikrųjų nieko nepadarysi. Socialinės gerovės vienas iš principų, kad daugiau gebantys, uždirbantys turi per perskirstymą galvoti ir remti tuos, kuriems prasčiau šiek tiek gyvenime sekasi. Žinoma, ir mokestinė sistema, matome, kad darbo apmokėjimo dalis didelė. Pirmi žingsniai numatyti kitiems metams leis tą atotrūkį mažinti ir bent jau nuimti spaudimą nuo mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Ateityje tikrai Vyriausybė, manau, turėdama tvirtą daugumą Seime, galėsime 2019 m. modeliuoti esminę mokestinę reformą. Vienas iš iššūkių bus daro jėgos apmokėjimo mažinimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Ekonomistas: ten kur marža didelė ir atlyginimai – didesni

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas naujienų portalui tv3.lt pakomentavo, ar tikrai tiesa, kad Lietuvos verslininkai užsideda didžiulę pelno maržą.

Jis pastebėjo tendenciją, kuo aukštesnės pridėtinės vertės verslas – tuo marža didesnė, tačiau tuo pačiu ir atlyginimai tokioje įmonėje daug didesni. Dominuojant žemos pridėtinės vertės verslams Lietuvoje, mokami ir mažesni atlyginimai.

„Imant gryno pelno maržą, gamybos sektoriuje vidurkis yra apie 5–6 proc. Lietuvoje. Energetikos sektorius labai panašus, statybų mažesnis, prekybos iš vis 2–3 proc. marža, kadangi ten pajamos didelės, didelę dalį sudaro savikaina ir iš to antkainio veiklos sąnaudos išsiskaičiuoja. Didžiausios maržos yra aukštos pridėtinės vertės versluose. Pavyzdžiui, IT paslaugų gali būti 10–12 proc. Kalbant apie gamybą, didžiausia grąža yra vaistų gamyboje – 30–40 proc. marža.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

 Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto ...

Pigių degalų laikas jau praeityje: kiek šiemet brangs kuras?

 Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas