Premjeras prabilo apie verslininkų gobšumą: ar tikrai dėl to maži atlyginimai?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-09-04 15:54

 Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka.

„Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

„Atskiri sektoriai labai giliai įklimpę į šešėlį ir turime tokią paradoksalią situaciją – oficialiai matome, kad yra minimali alga, tada tie žmonėmis visomis socialinės subsidijomis naudojasi, dar gauna ir vokelį, ir tokiu būdu iškreipiame pačią situaciją.

Kitas dalykas, kalbant apie algų dydį svarbi ir pelno marža. Skirtingai matome, turime sektorių, kur jeigu nepasiekia 20 proc,. tai verslui tai nėra pelnas, o kitose valstybėse ir 3–5 proc. yra pakankamai didelė marža“, – sako jis.

Žurnalisto paklaustas, ar dėl to kaltas mūsų gobšumas premjeras atsakė nenorįs vertinti, kas dėl to kaltas, tačiau priežastys yra įvairios.

„Ir tai kas paminėta, ir tas socialinio solidarumo nebuvimas, nes iš tikrųjų nieko nepadarysi. Socialinės gerovės vienas iš principų, kad daugiau gebantys, uždirbantys turi per perskirstymą galvoti ir remti tuos, kuriems prasčiau šiek tiek gyvenime sekasi. Žinoma, ir mokestinė sistema, matome, kad darbo apmokėjimo dalis didelė. Pirmi žingsniai numatyti kitiems metams leis tą atotrūkį mažinti ir bent jau nuimti spaudimą nuo mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Ateityje tikrai Vyriausybė, manau, turėdama tvirtą daugumą Seime, galėsime 2019 m. modeliuoti esminę mokestinę reformą. Vienas iš iššūkių bus daro jėgos apmokėjimo mažinimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Ekonomistas: ten kur marža didelė ir atlyginimai – didesni

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas naujienų portalui tv3.lt pakomentavo, ar tikrai tiesa, kad Lietuvos verslininkai užsideda didžiulę pelno maržą.

Jis pastebėjo tendenciją, kuo aukštesnės pridėtinės vertės verslas – tuo marža didesnė, tačiau tuo pačiu ir atlyginimai tokioje įmonėje daug didesni. Dominuojant žemos pridėtinės vertės verslams Lietuvoje, mokami ir mažesni atlyginimai.

„Imant gryno pelno maržą, gamybos sektoriuje vidurkis yra apie 5–6 proc. Lietuvoje. Energetikos sektorius labai panašus, statybų mažesnis, prekybos iš vis 2–3 proc. marža, kadangi ten pajamos didelės, didelę dalį sudaro savikaina ir iš to antkainio veiklos sąnaudos išsiskaičiuoja. Didžiausios maržos yra aukštos pridėtinės vertės versluose. Pavyzdžiui, IT paslaugų gali būti 10–12 proc. Kalbant apie gamybą, didžiausia grąža yra vaistų gamyboje – 30–40 proc. marža.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

Bendrovė iš Novergijos kursis Lietuvoje ir įdarbins 250 žmonių

 Norvegijos bendrovė „Yara International“, viena didžiausių trąšų tiekėjų pasaulyje, ką tik paskelbė planuojanti Vilniuje atidaryti kol kas vienintelį pasaulyje tokio tipo transporto ir logistikos operacijų centrą, atsakingą ...

Ekonomika gerėja, gyventojų skaičius Lietuvoje nedidėja. Kodėl?

 Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių ...

Paaiškino, kur jaunos šeimos galės gauti paramą būstui ir kokio dydžio

 Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir ...

NT rinkos apžvalga: rezultatai vieni geriausių per 10 metų

 2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 ...

Pasirodė naujas reitingas: Lietuva – trečia pasaulyje

 Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už ...

Savartynų vadovai neigia premjero įtarimus dėl šiukšlių deginimo

 Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų ...

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

Ryškėja nauja tendencija renkantis butą: dėl to pasiryžta mokėti ir brangiau

 Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas