Premjeras prabilo apie verslininkų gobšumą: ar tikrai dėl to maži atlyginimai?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbuotojai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-09-04 15:54

 Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka.

„Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

„Atskiri sektoriai labai giliai įklimpę į šešėlį ir turime tokią paradoksalią situaciją – oficialiai matome, kad yra minimali alga, tada tie žmonėmis visomis socialinės subsidijomis naudojasi, dar gauna ir vokelį, ir tokiu būdu iškreipiame pačią situaciją.

Kitas dalykas, kalbant apie algų dydį svarbi ir pelno marža. Skirtingai matome, turime sektorių, kur jeigu nepasiekia 20 proc,. tai verslui tai nėra pelnas, o kitose valstybėse ir 3–5 proc. yra pakankamai didelė marža“, – sako jis.

Žurnalisto paklaustas, ar dėl to kaltas mūsų gobšumas premjeras atsakė nenorįs vertinti, kas dėl to kaltas, tačiau priežastys yra įvairios.

„Ir tai kas paminėta, ir tas socialinio solidarumo nebuvimas, nes iš tikrųjų nieko nepadarysi. Socialinės gerovės vienas iš principų, kad daugiau gebantys, uždirbantys turi per perskirstymą galvoti ir remti tuos, kuriems prasčiau šiek tiek gyvenime sekasi. Žinoma, ir mokestinė sistema, matome, kad darbo apmokėjimo dalis didelė. Pirmi žingsniai numatyti kitiems metams leis tą atotrūkį mažinti ir bent jau nuimti spaudimą nuo mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Ateityje tikrai Vyriausybė, manau, turėdama tvirtą daugumą Seime, galėsime 2019 m. modeliuoti esminę mokestinę reformą. Vienas iš iššūkių bus daro jėgos apmokėjimo mažinimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Ekonomistas: ten kur marža didelė ir atlyginimai – didesni

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas naujienų portalui tv3.lt pakomentavo, ar tikrai tiesa, kad Lietuvos verslininkai užsideda didžiulę pelno maržą.

Jis pastebėjo tendenciją, kuo aukštesnės pridėtinės vertės verslas – tuo marža didesnė, tačiau tuo pačiu ir atlyginimai tokioje įmonėje daug didesni. Dominuojant žemos pridėtinės vertės verslams Lietuvoje, mokami ir mažesni atlyginimai.

„Imant gryno pelno maržą, gamybos sektoriuje vidurkis yra apie 5–6 proc. Lietuvoje. Energetikos sektorius labai panašus, statybų mažesnis, prekybos iš vis 2–3 proc. marža, kadangi ten pajamos didelės, didelę dalį sudaro savikaina ir iš to antkainio veiklos sąnaudos išsiskaičiuoja. Didžiausios maržos yra aukštos pridėtinės vertės versluose. Pavyzdžiui, IT paslaugų gali būti 10–12 proc. Kalbant apie gamybą, didžiausia grąža yra vaistų gamyboje – 30–40 proc. marža.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas