Premjeras: tikiuosi, kad ši Vyriausybė išliks pokyčių Vyriausybe

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. S. Skvernelis

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-01 18:10

Kovo 1–oji – alaus pramonės bankroto dalis, šmaikščiai kalbą pradėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kasmetinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Tačiau tonui surimtėjus, paminėtos prioritetinės sritys bei grėsmės visai valstybei.

Pasak S. Skvernelio, 17–osios Vyriausybės vienas pagrindinių tikslų – ekonomikos transformacija grįsta nestandartiniais sprendimais.

„Tikiuosi, kad ši vyriausybė visada išliks pokyčių Vyriausybe. Šios Vyriausybės priemonių planas tampa įdomus visiems, nors dažnai jie nugula stalčiukuose“, – sako jis.

Pagrindiniai prioritetai susiję su ekonomika: konkurencinga ir inovacijomis grįsta ekonomika (kompetentinga darbo jėga, investicinė jėga, regionuose veikianti kompetentinga valdžia, išplėtota infrastruktūra) , sisteminė mokesčių peržiūra, kova su šešėline ekonomika ir viešojo sektoriaus pertvarka.

„Mūsų iššūkis – darbo jėga. Galbūt dėl to ir pradėjome darbus nuo švietimo reformos. Tai proveržis, kuris galės parodyti, kad gebame daryti esminius sprendimus, pasikelti nuo asmeninių interesų. Proveržis, kurio nebuvo daryta apie du dešimtmečius. Pamiršome ir profesinį mokymą. Turime atskirus regionus, kur profesinis mokymas stiprus. Reikia ruošti dualinį rengimą, kad profesiniame mokyme ir profesinės mokyklos, ir verslas galėtų dalyvauti“, – žurnalo „Valstybė“ ekonomikos konferencijoje kalbėjo S. Skvernelis.

Mokesčiuose planuojama peržiūrėti neefektyvias mokestines lengvatas, skatinti produktyvumą, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, remti alternatyvių finansavimo šaltinių vystymąsi inovatyvių įmonių pritraukimui.

Užsiminta, kad kovojant su šešėliu bus neišvengta institucijų optimizavimo.

„Kovosime ne su žmonėmis ir verslu veikiančiais šešėlyje, bet kursime paskatas, kad jie taptų skaidrios veiklos dalimi. Kontrolė būtina, ji bus reali. Turėsime įrankių ir tikrai institucijų optimizavimą, bet ir kursime lanksčius darbo santykius“, – paminėjo premjeras.

Planuojama ir stipresnė pertvarka regionuose, kad savivalda taptų suinteresuota realiai ir teisiškai dalyvauti investicijų pritraukime.

„Jiems jokio skirtumo gamyba vyksta ar ne. Reikia turėti ne siauro kiemo požiūrį. Nenorima konkurencijos. Sukurtos mažos valstybėlės, kurios be hierarchijos savivaldybėje, aplipusios dar įmonės, rinką pasiskirsčiusios ir nenori įsileisti. Tai grėsmė valstybei“, – sakė S. Skvernelis.

Kaip pavyzdį jis pamini Kėdainių rajono savivaldybę, kuri praėjusią savaitę nusprendė neįsileisti investuotojų iš Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų. Jiems atstovaujanti įmonė „Visolis“ laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) norėjo statyti 30-40mln. eurų vertės natrio hidroksido arba kaustinės sodos gamyklą.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Neoficialiame susitikime su Vyriausybe ekonomistai liko apgauti

Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime ...

Savivaldybės reikalauja savarankiškumo, sprendžiant regionų atskirties problemą

Konsultacijas su Vyriausybės nariais inicijavusi Lietuvos savivaldybių asociacija centrinę valdžią ragina imtis realių pokyčių sprendžiant didėjančią šalies regionų socialinę ir ekonominę atskirtį. Asociacijos teigimu, regionų bendruomenės ...

Įvertinta Vyriausybės programa: viename punkte rašoma viena, kitame jau kita?

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama ...

Kitų metų biudžetas problemų nesprendžia: mokesčiai ateityje didės (2)

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė ...

„Valstiečiams“ pakvipo šilta vieta: ką jie siųs į Seimą?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) Seime atstovaus net 19 žmonių, dauguma jų – politikos naujokai. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus Seimo rinkimų duomenis, pirmumo balsai perdėliojo partijos narių sąrašai. ...

Partijų programų ekonominis suderinamumas: kalbėjo abstrakčiai, kad galėtų eiti su bet kuo?

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ...

Valdančiųjų krachas – per antrąjį turą laukia sutriuškinimas

Po pirmojo Seimo rinkimų turo valdančiuosius turi kamuoti pagirios. Rinkėjai aiškiai pareiškė savo nuomonę – už tris valdančiąsias partijas balsavo tik ketvirtadalis rinkėjų. Tačiau tai tik pradžia. Politologai prognozuoja, kad ...

Darbdaviai įvertino keturių metų Vyriausybės darbą

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, ...

Partijoms piniginių aukų negaili nei kandidatai, nei jų šeimos nariai ir verslininkai

Stipriai politinei kampanijai reikalingos lėšos, kurių partijos gauna ne tik iš savų biudžetų, bet ir Lietuvos gyventojų aukų. Jų deklaruotose aukose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) matyti, kad kandidatai dosniai apdovanoja ir ...

Ateinantys 4 metai: kokie mokesčiai laukia?

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas