Prezidentė – energetinių projektų tęstinumo garantas

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-06-10 15:05

 Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiuo metu yra laikoma energetinio saugumo projektų tęstinumo garantu, teigia ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyriausiasis lektorius Vincentas Vobolevičius. Dar daugiau – eksperto nuomone, prezidentė nesieks aukštų postų ES institucijose.

Prezidentė skaitys jau ketvirtąjį savo metinį pranešimą. Jūsų nuomone, kokie įvykiai per pastaruosius metus labiausiai išsiskyrė jos veikloje?

Vienareikšmiškai svarbiausias įvykis yra prezidentės santykis su valdančiąja koalicija. Niekas nepaneigs, kad vyko konfrontacija su premjeru. Ministras pirmininkas puikiai ją atlaikė. Dabar matome, kaip aš ir prognozavau, kad premjero pozicijos ima silpnėti.

Manau, kad prezidentė, nenorėdama pažeminti ministro pirmininko, bandys įtvirtinti vis labiau stiprėjantį savo populiarumą. Taigi galima kalbėti apie draugiško sugyvenimo tarp Vyriausybės vadovo ir prezidentės pabaigą.

Kritiška pozicija kai kurių dabartinės Vyriausybės ministrų atžvilgiu labai atsispindės pranešime. Prezidentei tai naudinga, dabar atsiveria viešosios nuomonės tarpelis jos naudai. Ir jį reikia stiprinti. Valdančioji dauguma ir Birutės Vėsaitės atvejis, dėl kurio ji turėjo palikti postą, suteikė galimybių kritikai.

Kitas dalykas, kuo D. Grybauskaitė išsiskyrė, yra jos pozicionavimas kaip Lietuvai svarbių projektų tęstinumo garantas. Prezidentė niekada nesakė, kad reikia ignoruoti patariamojo referendumo rezultatus, bet niekam nenuostabu, kad ji aktyviai remia energetinės nepriklausomybės projektus, pavyzdžiui, skalūnų dujų gavybą. Priešingai nei premjeras, kuris šiuo klausimu yra labai atsargus ir, atrodo, bando rasti patogų būdą nesusisieti su šiais projektais. Prezidentė labai konkrečiai pareiškė, kad tokių projektų reikia. Manau, ši tema figūruos ir metiniame pranešime.

Dar vienas dalykas, kuris neturėtų nieko stebinti, yra Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžia liepos 1 dieną. Neabejoju, kad girdėsime kvietimų būti europietiškesniems ir skaidresniems. Tokiame kontekste tokių dalykų išvengti neišeina.

Apibrėždamas tiksliai, kaip pagrindinius pranešimo punktus įvardyčiau konfliktą, tęstinumą ir Europos Tarybą.

Prezidentė sako palaikanti taupumą ir finansinę atsakomybę. D. Grybauskaitės veiksmus, jūsų manymu, galima laikyti principingumo išraiška ar veikiau viešųjų ryšių akcija?

Logiškai mąstant, su tokia pozicija būtų sunku laimėti visuomenės palaikymą.

Dauguma rinkėjų, atsimindami pastaruosius ketverius metus, ko gero, ne itin entuziastingai galvotų apie taupymą ar diržų veržimąsi. Šioje vietoje, manyčiau, prezidentė yra principinga, tačiau jos lošimas gali būti toks – jei sugebama įtikinamai išreikšti principingumą, taip, kad juo niekas neabejotų, galima sulaukti papildomų balų už nuoseklumą.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas