Prezidentės patarėja: reikia išsiderėti didžiausią įmanomą ES paramą


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Elta

2012-11-27 09:44

Lietuvai yra svarbiausias žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas, tačiau, vyriausiosios Prezidentės patarėjos užsienio politikos klausimais Jovitos Neliupšienės teigimu, vieno prioriteto išskirti šiuo metu neįmanoma.

"Lietuva turi konkrečių siekių trijose pagrindinėse srityse, bet, be abejo, turime interesų ir kitose srityse, dėl kurių taip pat vyksta derybos. Įvardinti, kuris iš šių elementų Lietuvai yra svarbiausias, šiuo metu yra neįmanoma, nes visi jie prisideda prie ekonomikos augimo. Šiuo metu, kai yra karpomas Europos Sąjungos biudžetas, svarbu užsitikrinti, kad bendras išsiderėtas paketas būtų ne mažesnis negu yra šioje finansinėje perspektyvoje. Labai svarbu išsiderėti didžiausią įmanomą paramos kiekį, todėl atskiros konkrečios eilutės yra ne tiek svarbu", - antradienį interviu "Žinių radijui" sakė ji.

ELTA primena, kad derybos dėl naujo ES biudžeto bus tęsiamos 2013 m. pradžioje. Remiantis naujausiu pasiūlymu, biudžetas turėjo būti 1008 mlrd. eurų. Tačiau kai kurios valstybės jį kritikavo kaip per didelį, praneša "Reuters".

Europos Vadovų Tarybai dėl naujo daugiamečio ES biudžeto 2014-2020 metams nusprendus padaryti pertrauką, D. Grybauskaitė teigia, kad ši pertrauka reiškia, jog dėl visko reikės tartis iš naujo.

Europai išgyvenant finansinius sunkumus daugiausiai į ES biudžetą mokančios šalys nesutiko su joms pasiūlytomis įmokomis ir siūlo dar labiau mažinti ES biudžetą.

Prezidentė ES paramos skirstymo septyneriems ateities metams klausimus aptarė ir su Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos (vadinamojo NB6) vadovais.

Derybose dėl 2014-2020 m. ES biudžeto Prezidentė derasi dėl beveik 40 mlrd. litų finansinės paramos Lietuvai, panašios kaip gauta 2007-2013 m. Valstybės vadovė pabrėžė, kad mūsų šaliai yra svarbiausias žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas, todėl siekia naudingiausio bendro finansinio paketo.

Lietuva, Latvija ir Estija laikosi bendros pozicijos dėl ES žemės ūkio ir struktūrinės paramos. Visos trys valstybės kartu siekia, kad tiesioginės išmokos jų ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio ir Baltijos šalims nebūtų taikomi griežti struktūrinėms paramos apribojimai.

Pasak Prezidentės, Baltijos valstybėms, kurių ekonomika labiausiai nukentėjo nuo krizės ir kurios gauna pačią mažiausią paramą, turėtų būti pritaikyta išimtis taikant struktūrinės paramos apribojimus.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad regiono energetinio savarankiškumo užtikrinimui yra ypač aktuali Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Tai naujas finansinis instrumentas, kurio nebuvo ankstesniame - 2007-2013 m. ES biudžete.

Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva derybose sieks, kad naujajame biudžete strateginiams Lietuvos ir viso regiono energetinių jungčių projektams būtų užtikrinta pakankama finansinė parama. Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas, Prezidentės teigimu, yra visos ES politinis tikslas.

Skirstant ES paramą, pasak D. Grybauskaitės, būtina objektyviai įvertinti kiekvienos ES narės specifiką, ekonominės krizės poveikį, šalies pastangas tvarkant finansus, gebėjimus įsisavinti paramą ir tinkamai suderinti visų 27 valstybių interesus.

 

Elta

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas