Prezidentiniai žaidimai: nuo 1993-ųjų iki 2014-ųjų

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Tomas Čyvas / Balsas.lt

2014-02-17 11:58

 Įsisiūbuojant prezidentinei rinkimų kampanijai verta prisiminti ankstesnes. Su visomis intrigomis, dramomis bei komiškais elementais. Prezidentą Lietuva ėmė tiesiogiai rinkti po to, kai 1992 metų spalio 25 dieną referendumu patvirtino ligi šiol galiojančią šalies Konstituciją.

1993-ieji – galutinis komunistų revanšas

Jau 1993 metais įvyko pirmieji Prezidento rinkimai. Juose varžėsi 2 kandidatai – buvęs ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis ir buvęs Lietuvos komunistų partijos centro komiteto I-asis sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas. Pastarojo partija neseniai buvo laimėjusi Seimo rinkimus ir atsirevanšavusi jau po įvairias partijukes išsivaikščiojusiam Sąjūdžiui.

Kiti kandidatai Prezidento rinkimuose atsisakė savo kandidatūrų dar iki rinkimų. Vytautas Landsbergis 1993 m. sausio 4 d. per televiziją paskelbė, kad atsisako savo siekio tapti prezidentu S. Lozoraičio naudai. S. Lozoraičio rinkimų štabo vadu formaliai buvo Valdas Adamkus, tačiau iš tiesų nebuvo net vieningo rinkimų štabo, jo rėmėjų veiklą lydėjo intrigos ir nesveika konkurencija. Dariniai, iš kurių dalies vėliau galima sakyti susiklijavo dabartinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), įkūrė atskirą štabą – „Piliečiai už Stasį Lozoraitį“. Jam vadovavo buvęs premjeras Aleksandras Abišala. Tiek V. Landsbergio šalininkai, tiek dalis vadinamųjų centro jėgų S. Lozoraitį rėmė tik „iš reikalo“ ir iš esmės nė nesitikėjo, kad jis laimės.

Taip ir atsitiko. A.M. Brazauskas surinko 1 211 070 balsų, t.y. 60,1 proc. nuo visų dalyvavusiųjų, o Stasys Lozoraitis - 767 437 balsų, t.y. 38,1 proc. nuo visų dalyvavusiųjų. Tokiu būdu įvyko galutinis buvusių komunistų revanšas ir spartaus politinės sistemos vakarėjimo galimybės buvio palaidotos.

Beje, kampanija turėjo savo juokdarį. Prieš atsisakydamas kandidatūros tautą “linksmino” būsimais kultūros ministras, aktorius Remigijus Vilkaitis, formaliai iškėlęs savo kandidatūrą, važinėjęs po Lietuvą ir rengęs „valgytojų susirinkimus”, kuriame dalino bandeles.

1997-ieji – A. Paulausko fiasko

Kadencijai baigiantis A. M. Brazauskas pareiškė nebenorįs balotiruotis antrai kadencijai ir tai atvėrė kelią naujiems veidams. Rinkimai vyko nuo 1997 m. gruodžio 21 d. iki 1998 m. sausio 4 dienos. Pirmajame ture varžėsi nepriklausomais kandidatais pasivadinę Valdas Adamkus ir buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, Tėvynės Sąjungos iškeltas Vytautas Landsbergis, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, Kazys Bobelis, iškeltas krikščionių demokratų sąjungos ir dar nepriklausomi kandidatai – Rimantas Smetona bei Vilniaus universiteto tuometinis rektorius Rolandas Pavilionis.

A.Paulauskas, puikavęsis sėkmingomis bylomis prieš Borisą Dekanidzę ir Henriką Daktarą, bei atvirai tyčiojęsis iš galimybės, kad Lietuvą valdys „Amerikos pensininkas“, laimėjo pirmajame ture. Jo pagrindiniu štabo veidu buvęs filosofas Arvydas Juozaitis netgi viešai V. Adamkų vadino ateiviu. Įsitikinimas pergale ir arogancija padarė savo. Antrajame ture, po dramatiškos kovos laimėjo Valdas Adamkus. Jo pergalė lėmė vos 0,8 % persvara nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus. Rezultatą jau gilią naktį persvėrė suskaičiuoti Kauno miesto apygardų balsai. A. Paulauskas ir šiandien teigia turįs įtarimų dėl šių rezultatų, pasakojama esą kažkur buvo rasti išmesti biuleteniai su už jį atiduotais balsais ir t.t.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Čyvas

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas