Prie kokios euro zonos prisijungs Lietuva?


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-03-26 10:53

 Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities. Vieni ekonomistai baiminasi, kad iš butelio buvo išleistas džinas, sukūręs precedentą indėlių nuvertėjimui ir kitose euro zonos šalyse. Kitiems ekonomistams šie įvykiai – tai signalas, kad euro zona nebus savitarpio pagalbos klubas, ir ateityje pervedimai tarp valstybių mažės. Ir pirmieji, ir antrieji klysta.

Visų pirma, precedentas nebuvo sukurtas. Jei valstybėje atsiranda nemoki finansų institucija, priežiūros institucijos sukanda dantis ir pasirūpina apdraustų indėlių išmokėjimu bei sklandžiu šios institucijos uždarymu. Per pastaruosius du metus Lietuvoje tai nutiko du kartus. Ši praktika taikoma visose valstybėse, kurios nenori ir negali visų mokesčių mokėtojų pinigais kaišioti privačių asmenų padarytų klaidų. Kipras yra ne pirma ir ne paskutinė valstybė, kuri turėjo imtis neišvengiamos vieno didžiausio bankų (beje, valstybinio) bankroto procedūros.

Besąlygiškas noras išgelbėti visas finansines institucijas sukurtų didžiulę moralinę riziką bei paskatas elgtis neatsakingai ir ateityje. Rizikos ir nuostolio tikimybės egzistavimas yra mechanizmas, užtikrinantis, kad verslininkų sprendimai bus pasverti ir jų pasekmės netaps visų valstybės gyventojų atsakomybe. Todėl Europos suteikta paskola ir reikalavimas dalį nuostolių perkelti bankų akcininkams ir kreditoriams nebuvo nepagrįsti. Europa Kiprui davė dantų šepetuką, bet priminė, kad be dantų pastos teigiamo poveikio gali ir nebūti.

Antras neracionalus ekonomistų lūkestis – euro zona griežtai elgdamasi su Kipru parodė kietą stuburą, o tai reiškia, kad ateityje pervedimų iš vienų valstybių į kitas bus daug mažiau. Anaiptol. Užimti tvirtą derybų poziciją Kipro atveju buvo lengva, nes jo ekonomika sudaro tik 0,2 proc. euro zonos BVP, todėl net ir labai gilių šios šalies problemų poveikis bendrai pinigų sąjungai yra minimalus. Dar svarbiau – artėja rinkimai Vokietijoje, todėl politikai stengiasi pademonstruoti tvirtą ranką ir tai, kad mokesčių mokėtojų pinigai ateityje bus naudojami atsakingai (ir jie tikrai nebus naudojami vengiančių mokesčių Rusijos piliečių finansų gelbėjimui).

Tačiau realybė yra kitokia. Europos pinigų sąjunga, vienijanti skirtingo išsivystymo, konkurencingumo ir kultūros valstybes, negali funkcionuoti be bankų sąjungos, fiskalinės sąjungos ir patikimo paskutinės vilties skolintojo. Fiskalinė drausmės sutartis, Europos Centrinio Banko įsipareigojimas pirkti valstybių obligacijas, Europos Stabilumo Mechanizmas, turintis galimybę problemų ištiktoms euro zonos valstybėms skolinti iki 500 milijardų eurų, buvo tik pradžia.

Kiti logiškai žingsniai – tai bankų sąjunga ir didesnė fiskalinė integracija. Kipro bėdos tik dar kartą išryškino faktą, kad be centralizuotos ir standartizuotos bankų priežiūros ir, tikėtina, ateityje sukurtos vieningos indėlių draudimo sistemos Europai bus sunku išvengti vienoje ar kitoje valstybėje kylančių kreditavimo burbulų, indėlininkų panikos ir bankų mokumo problemų. Dar svarbiau, didelė socialinė įtampa vers ieškoti daugiau galimybių padėti nuosmukį patiriančioms valstybėms. Tokie pasiūlymai jau tyliai svarstomi – pavyzdžiui, bendra euro zonos nedarbo draudimo ar kitų socialinių išmokų sistema, leidžianti ekonominiame pakilime esančioms valstybėms pasirūpinti tomis, kurios atsidūrė recesijoje ir patiria sunkumų dėl aukšto nedaro lygio.

Ne paslaptis, kad progresas bus lėtas, ypač kiekvienų rinkimų akivaizdoje. Tačiau kiekviena krizė, kiekvienas įvykis, priverčiantis Europos finansų ministrus ir vadovus susitikti į posėdžius savaitgaliais, rodo, kad daug alternatyvių kelių euro zona neturi – ji privalės nuosekliai ieškoti didesnės integracijos ir savitarpio pagalbos krypties. Lietuva turi pasiruošti ir džiaugtis galimybe tapti būtent tokios bendros pinigų sąjungos nare.

- Nerijus Mačiulis

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas