Prie kokios euro zonos prisijungs Lietuva?


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-03-26 10:53

 Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities. Vieni ekonomistai baiminasi, kad iš butelio buvo išleistas džinas, sukūręs precedentą indėlių nuvertėjimui ir kitose euro zonos šalyse. Kitiems ekonomistams šie įvykiai – tai signalas, kad euro zona nebus savitarpio pagalbos klubas, ir ateityje pervedimai tarp valstybių mažės. Ir pirmieji, ir antrieji klysta.

Visų pirma, precedentas nebuvo sukurtas. Jei valstybėje atsiranda nemoki finansų institucija, priežiūros institucijos sukanda dantis ir pasirūpina apdraustų indėlių išmokėjimu bei sklandžiu šios institucijos uždarymu. Per pastaruosius du metus Lietuvoje tai nutiko du kartus. Ši praktika taikoma visose valstybėse, kurios nenori ir negali visų mokesčių mokėtojų pinigais kaišioti privačių asmenų padarytų klaidų. Kipras yra ne pirma ir ne paskutinė valstybė, kuri turėjo imtis neišvengiamos vieno didžiausio bankų (beje, valstybinio) bankroto procedūros.

Besąlygiškas noras išgelbėti visas finansines institucijas sukurtų didžiulę moralinę riziką bei paskatas elgtis neatsakingai ir ateityje. Rizikos ir nuostolio tikimybės egzistavimas yra mechanizmas, užtikrinantis, kad verslininkų sprendimai bus pasverti ir jų pasekmės netaps visų valstybės gyventojų atsakomybe. Todėl Europos suteikta paskola ir reikalavimas dalį nuostolių perkelti bankų akcininkams ir kreditoriams nebuvo nepagrįsti. Europa Kiprui davė dantų šepetuką, bet priminė, kad be dantų pastos teigiamo poveikio gali ir nebūti.

Antras neracionalus ekonomistų lūkestis – euro zona griežtai elgdamasi su Kipru parodė kietą stuburą, o tai reiškia, kad ateityje pervedimų iš vienų valstybių į kitas bus daug mažiau. Anaiptol. Užimti tvirtą derybų poziciją Kipro atveju buvo lengva, nes jo ekonomika sudaro tik 0,2 proc. euro zonos BVP, todėl net ir labai gilių šios šalies problemų poveikis bendrai pinigų sąjungai yra minimalus. Dar svarbiau – artėja rinkimai Vokietijoje, todėl politikai stengiasi pademonstruoti tvirtą ranką ir tai, kad mokesčių mokėtojų pinigai ateityje bus naudojami atsakingai (ir jie tikrai nebus naudojami vengiančių mokesčių Rusijos piliečių finansų gelbėjimui).

Tačiau realybė yra kitokia. Europos pinigų sąjunga, vienijanti skirtingo išsivystymo, konkurencingumo ir kultūros valstybes, negali funkcionuoti be bankų sąjungos, fiskalinės sąjungos ir patikimo paskutinės vilties skolintojo. Fiskalinė drausmės sutartis, Europos Centrinio Banko įsipareigojimas pirkti valstybių obligacijas, Europos Stabilumo Mechanizmas, turintis galimybę problemų ištiktoms euro zonos valstybėms skolinti iki 500 milijardų eurų, buvo tik pradžia.

Kiti logiškai žingsniai – tai bankų sąjunga ir didesnė fiskalinė integracija. Kipro bėdos tik dar kartą išryškino faktą, kad be centralizuotos ir standartizuotos bankų priežiūros ir, tikėtina, ateityje sukurtos vieningos indėlių draudimo sistemos Europai bus sunku išvengti vienoje ar kitoje valstybėje kylančių kreditavimo burbulų, indėlininkų panikos ir bankų mokumo problemų. Dar svarbiau, didelė socialinė įtampa vers ieškoti daugiau galimybių padėti nuosmukį patiriančioms valstybėms. Tokie pasiūlymai jau tyliai svarstomi – pavyzdžiui, bendra euro zonos nedarbo draudimo ar kitų socialinių išmokų sistema, leidžianti ekonominiame pakilime esančioms valstybėms pasirūpinti tomis, kurios atsidūrė recesijoje ir patiria sunkumų dėl aukšto nedaro lygio.

Ne paslaptis, kad progresas bus lėtas, ypač kiekvienų rinkimų akivaizdoje. Tačiau kiekviena krizė, kiekvienas įvykis, priverčiantis Europos finansų ministrus ir vadovus susitikti į posėdžius savaitgaliais, rodo, kad daug alternatyvių kelių euro zona neturi – ji privalės nuosekliai ieškoti didesnės integracijos ir savitarpio pagalbos krypties. Lietuva turi pasiruošti ir džiaugtis galimybe tapti būtent tokios bendros pinigų sąjungos nare.

- Nerijus Mačiulis

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas