Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

(Puslapis 3 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-06-12 17:15

„Šiuo atveju dažnai girdinti kritikus girdisi tik vienos ar kitos detalės kritikos, bet apie bendrą siūlymą mažai kalbama. Mano galva, pensijos reformos esmė, pensijos mokėjimo rizikos išskaidymas. Šiuo metu susieta pensija tik su vienu rodikliu, su dirbančiųjų skaičiumi – kiek jų dirba. Turint omeny demografinius iššūkius, kyla rimta rizika pensijų mažėjimui arba santykių tarp pensijų ir darbo užmokesčio mažėjimui, dėl to svarbu diversifikuoti ar išskaityti riziką. Dėl to siūlomi trys šaltiniai: individuali „Sodros“ dalis, kiek sumoki įmokų, bendroji dalis susieta su valstybės biudžeto galimybėmis, ir sąsaja su šiandienos atidėjimais, kaupimu“, – sako jis.

Pasak jo, Lietuvoje yra 1,3 mln. žmonių, kurie yra sudarę sutartis su pensijų fondais.

„Iš jų virš 800 yra aktyvios, tų kurių darbo sutartys yra ir mokama į fondą. Iš tų 1,3 mln. 700 tūkst. kaupia tik 2 proc. ir didžiąjai daliai nepasimoka kaupti. Dar blogiau, jų visų 1,3 mln. pensijos mažėja, nes paimam iš „Sodros“ ir pervedama į fondus“, – teigė jis.

L. Kukuraitis dėl to siūlo, kad visi dalyvautų kaupime 4+2. Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka bus pamažu didinamos, kol 2023 metais pasieks nurodomus 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.

Antros pakopos fonduose dabar kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus. Jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc.

vidutinio darbo užmokesčio, o nutrauktus „Sodros“ pervedimus kompensuos „Sodrai“ mokamų įmokų sumažinimas 2 procentiniais punktais. Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.

Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.

Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių. Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti.

Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.

 

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori ...

Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas: jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar

Savo priešpaskutiniame metiniame pranešime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nemažą dėmesį skyrė tam, ko Lietuva iki savo nepriklausomybės išmoko ir to, kokia dabar tapo. Kaip sakė šalies vadovė, šiuo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas