Pristatydamas kadencijos ataskaitą, A. Zuokas džiaugėsi dvigubai sumažėjusiu nedarbu, į miestą sugrįžusiu optimizmu

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2015-04-15 16:00

2011–2015 metų laikotarpis Vilniaus miesto gyvenime buvo ypatingas, nes,

pasak šios kadencijos valdančiųjų, į Vilnių sugrįžo optimizmas – vilniečiai

tapo laimingesni, vėl pradėjo tikėti miestu, kuriame gyvena ir augina

vaikus. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis,

net 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu.

„Tokie ir buvo mūsų, atėjusių 2011 metais prie miesto vairo, pagrindiniai

tikslai ir uždaviniai – sugrąžinti Vilniui pasitikėjimą ir energiją,

pažadinti Vilnių, kuris snaudė nuo 2007 metų. 2011 m. radome miegantį

Vilnių, paliekame – pažadintą, energingą ir pasitikintį. Dabar svarbiausia,

kad pradėti šimtai projektų nesustotų ir Vilnius padarytų istorinį šuolį

2015-2020, nes tam jis jau tikrai pasirengęs“, - pristatydamas nuveiktus

darbus sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

2011 m.„The New York Times“ vertinimu Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų

pasaulio miestų. 2012 m. „Financial Times“ leidžiamas „FDI Magazine“

įvertino Vilnių, kaip vieną iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų

augimą turėjusių regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius

pasaulio reitinge užėmė IV vietą. 2012 m. Navigacijos sistemų gamintojui

„TomTom“ paskelbus automobilių spūsčių reitingą, Vilnius nebėra tarp miestų,

kuriuose spūstys didžiausios. 2013 m. Vilnius yra daugiausiai investicijų

pritraukęs miestas Europoje, miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų. 2014

m. CNN įtraukė Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10 ir paskelbė naujuosius

išmaniųjų vardą pelniusius miestus, tarp kurių ir Lietuvos sostinė, kurioje

veikia vienas greičiausių internetų ne tik Europoje, bet ir visame

pasaulyje.

Augantis gyventojų skaičius Vilniuje privertė kurti daug naujų vietų

darželiuose. 2011–2014 m. Vilniuje papildomai sukurta daugiau kaip 3400

naujų vietų vaikams darželiuose, kai tuo tarpu 2009-2010 metais sukurta tik

460 naujų vietų. Šiemet Santariškėse atidarytas naujas vaikų

lopšelis-darželis, kurį lanko apie 250 vaikų. Suplanuota papildomai sukurti

dar apie 1000 vietų: šiemet duris turėtų atverti „Gluosnis“ Viršuliškėse,

naujų vietų turėtų atsirasti dar 3 vaikų darželiuose: Žirmūnuose,

Antakalnyje ir tarp Pašilaičių bei Šeškinės. Rengiami dokumentai naujiems

darželiams Pilaitėje ir Balsiuose ir konkursas statyti naują darželį

Visoriuose. Suplanuoti statyti ir du privatūs darželiai Antakalnyje ir

Burbiškėse. Darželis „Venecijos“ kvartale turėtų būti trečiasis naujas

lopšelis-darželis Vilniuje, pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos

laikotarpiu. Per šią kadenciją rekonstruota daugiau nei 40 mokyklų ir

darželių, kai per 2007–2010 metus – tik 28.

Vilniuje per ketverius metus dvigubai sumažėjo nedarbas – nuo 12.4 proc.

iki 6,5 proc. Bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, valstybės

institucijoms ir privačiam verslui, sukurta 35 000 darbo vietų.

Didelių pastangų dėka miesto skolos buvo stabilizuotos, nuo bankroto

išgelbėta Viešojo transporto įmonė. Be to, kadencijos pradžioje, 2011

metais, Vilniaus savivaldybės biudžetas buvo mažiausias per visą laikotarpį,

o 2015 m. biudžeto pajamos – jau didžiausios. Nuo 2011 iki 2013 metų GPM

mažėjo, o 2014 ir 2015 metų Vilniui skiriama GPM dalis padidinta. Vilniaus

apskrityje sukuriama 40 proc. Lietuvos BVP, Vilniuje gyventojai gauna

didžiausią vidutinį atlyginimą Lietuvoje.

Šilumos kainų mažinimo gyventojams klausimas 2011–2015 metų koalicijos

veikloje buvo dažniausiai svarstomas, diskutuojamas, nuolat peržiūrimas,

nuolat buvo ieškoma būdų, kaip sumažinti šilumos mokesčius vilniečiams.

Vilnius jau nuo 2013 m. turi aiškų veiksmų planą –– kaip pertvarkyti

Vilniaus šilumos ūkį atsisakant importuojamų dujų ir pereiti prie vietinio

biokuro, kaip modernizuojant TEC3 katilinę sumažinti šilumos kainas iki

18.4 kWh. Šiuo metu projektas jau pateiktas Vyriausybei ir Energetikos

ministerijai ir AB „Lietuvos energija“. Pasak miesto vadovų, reiktų imtis

iniciatyvų, kurios taip pat sumažintų vilniečiams kainas – panaikinti arba

sumažinti įpareigojimus pirkti brangesnes gamtines dujas iš SGD terminalo -

SGD terminalo išlaikymas turi būti padalintas tarp visų šalies energijos

vartotojų. Mažėjant elektros energijos gamybos kvotoms, inicijuoti

termofikacinių elektrinių elektros ir šilumos kainų nustatymo pakeitimus -

siekiant išvengti elektros gamybos veiklos nuostolių, kurie vėliau iš

dalies perkeliami į šilumos kainą. Inicijuoti šilumos ūkio įstatymo

pakeitimą - pakeisti konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų

tvarką, kad konkurencija šilumos ūkyje vyk tų ne tik vasaros metu, bet visus

metus.

Įgyvendintas grandiozinis projektas – nacionalinių oro linijų įsteigimą –

“Air Lituanica“. Šiandien “Air Lituanica” jau turi tris orlaivius, rudenį

Straipsnio puslapiai:

Close

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

Prieš mokesčių aptarimą opozicija paliko Seimo salę

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas