Privalomasis sveikatos draudimas: ekonomistai sako, kad įmoka dar augs

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Aušra Šneiderytė

2017-02-10 17:30

Ar kada pagalvojote, kiek per metus sumokate privalomojo sveikatos draudimo? O kiek jūsų sveikatos priežiūra kainuoja valstybei? Jei esate dirbantis, sveikas žmogus, greičiausiai lankydamasis pas daktarus išnaudojete vos kelis procentus savo įmokėtos sumos. Kita suma panaudojama šlubuojančiai Lietuvos sveikatos sistemai išlaikyti. Ekonomistai sako, kad PSD yra ne kas kita, kaip teisingumo principui nusižengiantis mokestis.

Tai, ką vadiname draudimu, yra tik dar vienas mokestis

Valstybinė ligonių kasa informavo, kad neturi duomenų, kiek vieno žmogaus sveikatos priežiūra vidutiniškai kainuoja valstybei. „Susimokame tiek, kiek galime, o naudojame tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, privalomąjį sveikatos draudimą mokantis žmogus gali tik vieną kartą per metus ateiti pas gydytojus. Nors bus sumokėjęs šimtus eurų. Tačiau eis jo vaikai, tėvai, kurie to draudimo nemoka“, – paaiškino ligonių kasos viešųjų ryšių specialistė Alina Žilinaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas sako, kad toks principas yra visiškai nebūdingas draudimui. Tai – paprasčiausiai dar vienas mokestis. „PSD veikia kaip mokestis – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau iš tavęs paima. Tačiau paslaugų gauni tiek pat, kiek mokantis mažas įmokas arba draustas valstybės. Čia yra absoliučiai nedraudiminis principas. Tai – mokestis, su dideliu perskirstymo mechanizmu“, – sako ekonomistas.

Užstrigome sovietmečio sistemoje

Dar iki 2010 metų buvo galimybė nemokėti PSD. Mokesčio nesumokėjęs žmogus tiesiog negaudavo kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau skola Sodrai jam nesikaupdavo. Šiuo metu tokios galimybės nebėra. Nesumokėjus PSD, jis bus išskaičiuotas iš dirbančiojo sąskaitos. Be to sumokėsite ir tai padariusiam antstoliui.

Ž. Šilėnas sako, kad šio mokesčio prievolė parodo, jog valdžia laiko žmonės neįgaliais spręsti už save. „Valdžia mano, kad žmogus yra neprotingas, jis pats nesidraus, todėl visus reikia drausti per prievartą. Tai yra visiškai nedemokratiška. Jei aš nepajėgiu nuspręsti dėl savo sveikatos priežiūros, tai gal man ir balsuoti negalima? Visiškai nepritariu tam, kad nėra pasirinkimo laisvės. Čia užstrigimas sovietmečio sistemoje”, – kritikuoja ekonomistas.

PSD vadina nesąžiningu ir neteisingu

Nesvarbu, jei jūs mokate PSD, o jūsų kaimynas yra draudžiamas valstybės – susirgę visi stovėsite toje pačioje eilėje prie daktaro kabineto. Tyrimų greičiausiai lauksite kelias savaites ar net mėnesius. Tad esant finansinei galimybei, greičiausiai rinksitės privačią mediciną. Iš jūsų mokamo PSD jums šiuo atveju nenukapsės nei vienas centas.

Straipsnio puslapiai:

- Aušra Šneiderytė

Close

Kreditai internetu – privalumai ir trūkumai

Žengiant koja kojon su technologijomis vis daugiau paslaugų siūloma internetinėje erdvėje. Ne išimtis ir finansų įstaigų pasiūlymai. Tačiau skolinimasis internetu turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Finansinių paslaugų įmonių asociacijos ...

Sunerimę emigrantai susidomėjo Lietuvoje likusiu savo turtu

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. ...

VMI paskelbė, kiek pinigų nesusigrąžino pajamų nedeklaravę lietuviai

Virš 200 tūkst. gyventojų, jeigu būtų deklaravę 2015 m. pajamas, t. y. pateikę deklaracijas, galėjo susigrąžinti apie 16 mln. eurų GPM permokos. 2017 m. balandžio 12 d., Šiauliai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos ...

Mokesčių mokėjimas Lietuvoje: kaip išvengti eilių ir klaidų?

Lietuva yra kontrastų šalis. Pagal interneto skvarbą ir spartą mūsų valstybė pirmauja Europoje, tačiau kas mėnesį pašto skyriuose, kaip ir prieš dvidešimt metų, nusidriekia eilės norinčiųjų rankiniu būdu atsiskaityti už ...

Sukčių įžūlumui nėra ribų – kartą nepavykus bandė laimę vėl

Per porą savaičių Klaipėdoje užfiksuoti pakartotinio sukčiavimo atvejai, kuomet vienišos senolės artimaisiais apsimetę sukčiai siekė iš jos išvilioti 20 tūkst. eurų. Kelią apgaulei užkirto kritiškai situaciją įvertinę ir ...

Svarbus priminimas: šventiniu laikotarpiu veiks ne visos bankinės paslaugos

Artėjant Velykų dienai yra primenama, kad reikia pasirūpinti ir planuotomis piniginėmis perlaidomis į kitus bankus. Mat net 4 paras šia paslauga pasinaudoti nebus galima. Lietuvos bankų asociacija primena, kad nuo 2016-ųjų, kai Lietuva ...

Populiariausias 50 eurų banknotas keičia išvaizdą

Rytoj, balandžio 4 d., Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių apyvartoje pasirodys naujosios serijos „Europa“ 50 eurų banknotas. Jis turi inovatyvias apsaugos priemones, todėl jį bus sunkiau padirbti. Gyventojams ...

Keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga Ką turi žinoti jas mokantys gyventojai ir jas gaunančios įmonės?

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų ...

Siunčia žinią pasikliaujantiems vien „Sodros“ pensija: jums gresia skurdas

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė ...

Ką slepia siekiai didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą? Pasisakė ir dėl pensijų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas