Privatus pensijų kaupimas kaip katės žaidimas su pele

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Ekonomika.lt

2012-05-29 14:25

Jei reikėtų sudaryti šios kadencijos Seimo prioritetų sąrašą, tai privatus pensijų kaupimas tikrai į jį patektų. Su „Sodra“ savo apimtimis palyginti nedideli pervedimai į privačias pensijų kaupimo sąskaitas sulaukė išskirtinio politikų dėmesio. Milijono dirbančiųjų kaupimo įmokos per trejus metus buvo nurėžtos tris kartus: nuo buvusių 5,5 proc. iki 1,5 procento nuo dirbančiojo pajamų.

Kiekvieną kaupimo įmokų mažinimą lydėjo „laikinumo“ argumentas, tačiau jis teisingas buvo tik tiek, kad laukė dar vienas karpymas ar dar viena „reforma“. Štai dabar Seime svarstomas pasiūlymas iš privataus pensijų kaupimo, vadinamosios II pakopos, padaryti „mikstūrą“ iš 2 proc. „Sodros“ įmokų, 1 proc. asmens papildomos įmokos, mokamos jo asmeninėmis lėšomis, ir 1 proc. valstybės biudžeto dotacijos (2+1+1). Nuo 2016 m. visas šias dalis siūloma padidinti ir šią „mikstūrą“ formuoti atitinkamai tokiomis proporcijomis: 3,5+2+2. Kas nepajėgs kaupimui prisidėti iš savo kišenės, liks su 2 proc. įmokomis arba galės grįžti į „Sodrą“.

Kyla klausimas, kodėl privatus pensijų kaupimas, o ne gremėzdiška ir stringanti valstybinio socialinio draudimo sistema, sulaukė tokio didelio valdžios dėmesio? Kaskart kirpdami žmonių savanoriškai pasirinktus pervedimus į privačias sąskaitas politikai teisinosi, kad gelbsti „Sodrą“. Bet taip jie tik apsimelavo, nes „Sodros“ skylę lemia nedarbas, sumažėjusios dirbančiųjų algos ir prieš praėjusius rinkimus padidintos „Sodros“ išmokos. Pensijų kaupimui pervedamų lėšų „Sodra“ gauna iš Stabilumo fondo, t. y. didžiąja dalimi iš privatizavimo pajamų. Taip buvo nuo pat pensijų kaupimo pradžios, nes buvo aišku, kad perėjimą iš vienos sistemos į kitą laikinai, kol sumažės „Sodros“ išmokų poreikis, reikia avansuoti.

Politikai dažnai nori sudaryti įspūdį, kad nuoširdžiai stengėsi dėl milijono kaupiančiųjų. Taip, pensijų fondams krizė buvo sunki, bet tikrai ne tokia sunki, kaip „Sodrai“. Juolab kad paskirstyti riziką yra labai svarbu ir II pakopa būtent tai padeda padaryti. Dabar gi iš žmonių tyliai buvo atimti 4 proc. jų pajamų – tai tapatu lyg 4 proc. būtų pakeltos „Sodros“ įmokos. Valdžia nedidino „Sodros“ įmokų tiesiogiai, nes tada būtų sulaukusi verslo asocijuotų struktūrų pasipriešinimo. Dabar gi savo „pašnekovu“ ji pasirinko dirbantį žmogų, iš tos tyliosios daugumos, žinodama, kad jam ginti savo teisėtus lūkesčius į valdžios nacionalizuotą nuosavybę bus itin sunku.

Valdžia kategoriškai neigia, kad nori numarinti patį privatų kaupimą, priešingai – ji sako žmonėms: kaupkite, kaupkite savanoriškai II pakopoje, siūlomas 2+1+1 modelis netgi žada valstybės subsidiją ir ragina žmones prisidėti papildomai savo lėšomis. Šis serialas su pensijų fondais jau pradeda priminti katės žaidimą su pele. Pelė turi likti gyva, tačiau ne per daug, kad nepabėgtų. Nors Europos Komisija nesiliauja kartojusi, kaip svarbu taikyti daugiapakopį aprūpinimą senatvėje, Lietuvoje kaupimas padaromas leisgyvis. Stengiamasi jį sukompromituoti, kad norintis kaupti žmogus arba jaustų papildomą 1-2 proc. naštą, arba, pasirinkęs minimalią įmoką „Sodros“ tarifo ribose, gautų tik simbolinę išmoką.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas